Šiuos ruožus turinčios prižiūrėti tarnybos dejuoja, kad trūksta pinigų, darbuotojų, technikos, o valstybinės kontrolės institucijos už apleistas teritorijas ir piktžolynus tegali pagąsdinti įspėjimu ar bauda, siekiančia viso labo nuo 50 iki 300 litų. Iš ūkininkų reikalaujama geros agrarinės būklės ir nurodyti griežti terminai, iki kada turi būti plotai tvarkingai nušienauti, o jei to nesilaikoma, baudos siekia iki 1000 Lt, nubraukiamos išmokos.

Kodėl valstybė pati sau netaiko griežtesnių standartų, kodėl jai pavaldžios tarnybos nepaiso nei terminų, nei reikalavimų?

Ūkininkai piktinasi dėl papildomų išlaidų piktžolėms naikinti, kurių valstybė net nemano kompensuoti. Tačiau šie nuostoliai tik smulkmena prieš tai, koks formuojamas Lietuvos įvaizdis – šalies, pirmininkaujančios Europos Sąjungai.

O gal mūsiškius pakelių „standartus“ dabar reikėtų įdiegti ir kitose ES šalyse, tuomet būtų dar lengviau pateisinti savą aplaidumą?

Atsakomybė paklydo tarp institucijų

Visą vasarą pakelėse ir prie geležinkelių kerojantys piktžolynai kaip reikiant siutino ūkininkus, kurių laukai greta. Tačiau jie kantriai tylėjo tol, kol piktžolės dar nebuvo subrandinusios sėklų, ir vylėsi, kad jos vis tik bus nurėžtos. Deja, praėjo birželis, liepa, įpusėjo rugpjūtis. Per šį laiką pakelės ir pagelžkelės kaip reikiant apžėlė, paskui sužydėjo ir galiausiai subrandino gausų derlių. Pakelių „šilkas“ – usnių pūkai – didžiuliais debesimis ir dabar su vėju plačiai sklendžia į visas puses ir sėjasi į žiemkenčiams paruoštus plotus.

Marijampolės regiono ūkininkai bandė ieškoti, kas galėtų atsakyti už tokį aplaidumą, tačiau įvairiausių institucijų, tarnybų, valdybų, ministerijų viršininkų yra labai daug ir ne kiekvienas su „mužiku“ linkęs aiškintis, tad pagalbos jie kreipėsi į spaudą. Deja, nebuvo lengva rasti atsakymus ir mums, nes daug atsakingų „ponų“ šiuo metu atostogauja, o pavaldiniai tik formaliai kilnoja telefonus ir aiškinasi, kad mūsų bėdos – ne jų kompetencijoje.

Aplinkos ministerija dėl piktžolėtų pakelių pasiūlė atsakymų ieškoti Susisiekimo ministerijoje, pastaroji rekomendavo susisiekti su atsakingomis regiono tarnybomis, šios pirštu duria į aukštesnes valstybės institucijas, kurios neva tokiems darbams neatseikėja pinigų.

Sureagavo vieninteliai: baus!

Vienintelė operatyviai į išsakytą problemą sureagavo Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos.

VAT Marijampolės regioninio skyriaus specialistai pagal pateiktus faktus nuvyko į vietą, užfiksavo pažeidimus, susisiekė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno geležinkelių infrastruktūros filialo vadovu, aptarė esamą padėtį geležinkelio ruožo Kazlų Rūda-Marijampolė pagelžkelėse. Taip pat išsiuntė šiai institucijai kvietimą atvykti į VAT dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 straipsnio nuostatų pažeidimo.

Žemės savininkams arba kitiems žemės naudotojams, kurie nesiima kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių, VAT taiko administracinę atsakomybę. Už šiuos pažeidimus, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 str. nuostatas, numatytos administracinės nuobaudos: baudžiant pirmą kartą skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 100 litų, o baudžiant už tai pakartotinai, bauda gali siekti nuo 100 iki 300 litų.

Pasak VAT Marijampolės regioninio skyriaus vadovės Lilijos Pacevičienės, geležinkelių ruožai ir jų zonos turi būti prižiūrimos vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Jei įmonės, atsakingos už jų priežiūrą, nesiima kovos su piktžolėmis priemonių, jų vadovai arba jų įgalioti asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą 107 straipsnį.

Taisyklės ir įstatymai galioja ne visiems

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas taip pat paantrino, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ „Regionų keliai“ privalo prižiūrėti ir tvarkyti žemės sklypus, kurie iš valstybės jiems buvo suteikti naudotis patikėjimo teise. Į tai įeina ir pagelžkelių juostos, kurios abipus geležinkelio rėžio kaimo vietovėse į abi puses siekia maždaug po 20 m, ir pakelių juostos, kurios panašiu atstumu driekiasi ties regioninės reikšmės keliais.

„Remiantis vietos savivaldos įstatymu, savivaldybių institucijos privalo rūpintis jiems perduota naudoti valstybine žeme. Už savo apskaitoje turimų kelių tinkle esančių kelių-pakelių priežiūrą, šienavimą yra atsakingos Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bei rajonuose jos kompetencijoje esančios valstybinės kelius prižiūrinčios įmonės. Jos šiuos darbus vykdo pagal šių institucijų numatytus darbų planus ir skirtus asignavimus“, – teigė A. Bagdonas.

Kelių priežiūros taisyklėse ir įstatyme skelbiama, kad „už privačių kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingi jų savininkai, už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą – savivaldybės, už valstybinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą – Susisiekimo ministerija“. Taigi vienaip ar kitaip atsakingų įvardijama daug, tačiau realiai savo funkcijas vykdančių – akivaizdus trūkumas.
Pagal kelių priežiūros vadovą, pakelės, atsižvelgiant į kelių bei jų priežiūros kategoriją, per sezoną turi būti šienaujamos 2-4 kartus. Ir net minimaliai prižiūrint privalu pakeles šienauti 1-2 kartus.

Kad ir kaip būtų, tačiau už geležinkelių ir kelių priežiūrą atsakingų tarnybų specialistai turbūt turėtų suvokti paprastą dalyką, kad net ir kartą šienaujant pakeles ar pagelžkeles nereikėtų laukti, kol suvešės, subrandins ir paskleis sėklas piktžolynai. Deja, šioms tarnyboms jokie valstybės įstatymai ar taisyklės nė motais, nes jos darbuojasi pagal savo vidines, pačių nusistatytas darbo taisykles.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos Irenos Kneizevičienės, ne kartą buvo rašyti raštai atitinkamoms tarnyboms dėl pakelių nepriežiūros, reikalauta, kad laiku jos būtų nušienautos. Viskas veltui.
„Jie teigia, kad trūksta lėšų ir tegali kartą per sezoną pakeles nupjauti. Kartais atrodo, pati imčiau dalgį į rankas ir nurėžčiau tuos piktžolynus, negaliu žiūrėti į tokią netvarką“, – tikino R. Kneizevičienė.

Vargšai „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Regionų keliai“

Ieškant atsakymų dėl pagelžkelių nepriežiūros AB „Lietuvos geležinkeliai“ sistemoje, įmonės filialo Kauno geležinkelių infrastruktūros vadovas Olegas Slepakovas ilgokai nerado laiko pokalbiui, kol per atstovą spaudai galiausiai atsiuntė tokį atsaką: „Stengiamasi, kad pagelžkelės juosta būtų švari, bet atskirai tokiai veiklai darbuotojai nėra skirti, ne visada užtenka ir tam skirtos technikos, kuria apskaičiuotai dalijamasi tarp visų kelio meistrijų. Daug kur dėl vietinių reljefo sąlygų mechanizuotu būdu dirbti yra neįmanoma, todėl lieka daug rankų darbo.

Piktžolių naikinimo tvarka pagelžkelių juostose, įskaitant periodiškumą ir terminus, nėra reglamentuota. Nors stengiamasi dirbti atsižvelgiant į ruožo intensyvumą ir vietines sąlygas, tačiau du kartus per vasarą nušienauti pagelžkeles įstengiame ne visuose tarpstočiuose. Šiais metais, tvarkant geležinkelio apsaugos zoną, labai paspartėjo medžių ir krūmų kirtimas, nes Kauno geležinkelių struktūros filialas sudarė sutartis su kitomis įmonėmis, kurios tai padėjo atlikti.

Gal tai būtų galima pritaikyti ir siekiant laiku sunaikinti piktžoles. Jau prasidėjo geležinkelio projekto „Rail Baltica“ Marijampolė-Kazlų Rūda esamo geležinkelio ruožo rekonstrukcija. Jos metu bus ne tik nutiestos naujos geležinkelio vėžės, bet ir sutvarkyta žemės sankasa kartu ir pagelžkelės juosta, todėl pagerės bendras pagelžkelių vaizdas bei jų priežiūros sąlygos.“

Tačiau šiuo metu, pasak seno geležinkeliečio, sutikto keliaujant Marijampolės link, nėra kam rūpintis čia esančiomis pagelžkelėmis.

„Pernai į pensiją išėjo žmogus, kuris traktoriumi du kartus per vasarą tvarkingai nušienaudavo. Vietoj jo kitas nebuvo priimtas. Deja, mūsų gretos retėja. Iš kaimo kilusių, ištvermingų, senų darbuotojų lieka vis mažiau, o jauni nenori tokių sunkių darbų dirbti už tą atlygį, koks jiems siūlomas. Be to, mūsų darbo priemonės labai primityvios ir senoviškos, reikia daug fizinės jėgos. Taigi trūksta darbuotojų, tad pagelžkelės stovi apleistos“, – tikino geležinkelietis.

Į VAT Marijampolės regioninį skyrių pasiaiškinti atvykęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo Kauno geležinkelių infrastruktūros laikinai einantis pasienio ruožo viršininko pareigas Audrius Kraulėda VAT specialistams taip pat aiškino, kad jų pajėgos labai menkos, darbuotojų mažai, o priežiūros ruožai ilgi, be to, labai skurdi jų materialinė bazė.

Pasak VAT Marijampolės regioninio skyriaus specialisto Remigijaus Žaliaduonio, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas nuoširdžiai apgailestavo dėl esamos situacijos ir tikino, kad iki rugpjūčio pabaigos ruože tarp Kazlų Rūdos ir Marijampolės pagelžkelės bus nušienautos.

Tačiau vis tik buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir paskirta nuobauda – įspėjimas. Jei įsipareigojimai nebus vykdomi, ketinama bausti griežčiau.

Sutapimas ar ne, bet išvados būtinos

Vos tik VAT pasidomėjo netvarkomu pagelžkelės ruožu, jau kitą dieną ankstų rytą atvyko brigada ir puolė rėžti piktžolynus. Deja, darbavosi neilgai – nupjovė tik atkarpas, kur atvirai piktžolės kerojo, tačiau už medžių priedangų ar patiltėse taip ir liko, susivėlę piktžolių kilimai. O rugpjūtis baigiasi.

Marijampolės regiono pakelėse vaizdelis ėmė keistis irgi tik pastarosiomis dienomis. Besidarbuojanti pakelių šienavimo technika pastebėta Prienų ir Kalvarijos link vedančiuose keliuose. Tačiau ir ji vienur pjauna, o kitur piktžolių barzdas palieka. Akivaizdu – reikia papildomų darbo rankų, kad viskas būtų atlikta tvarkingai.

Gal kovai su pakelių piktžolėmis valstybei reikėtų pasitelkti ne tik varganas savo institucijas, bet ir bedarbių armiją, gaunančią iš valstybės „išlaikymą“ ir nieko neveikiančią? Juk tai būtų puiki proga ir šiems piliečiams prisidėti prie šalies įvaizdžio gerinimo.