Apie spaudimą prabilę teisėjai grasina sankcijoms politikams

Seimui nusprendus nepritarti su EBSW koncerno byla sietos Vilniaus apygardos teismo teisėjos Virginijos Volskienės skyrimui į aukštesnės instancijos teismą, Teisėjų taryba ir Lietuvos teisėjų asociacija viešai nusprendė pareikšti, kad politikai teisingumo vykdytojams daro spaudimą. Pasak teisėjų, niekas neturi teisės reikalauti, jog jie atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, nes už kišimąsi į jų veiklą gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Pasak teisėjų savivaldos, Seime vykstantys svarstymai skirti teisėjus į aukštesnės ar aukščiausios pakopos teismus kartais prieštarauja visuotinai pripažintiems svarbiausiems konstituciniams ir tarptautinės teisės principams bei kelia grėsmę teisėjų ir teismų nepriklausomumui bei visuomenės interesams.

„Didžiulį nerimą kelia tai, kad kai kurie Seimo nariai ignoruoja pamatinius teisinės valstybės principus ir viešai reikalauja iš teisėjų aiškintis dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, - teigia Teisėjų taryba ir asociacija. - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Seimo narių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę, o Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje – kad niekas neturi teisės reikalauti, jog teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“.

Teisėjai neslepia, kad tiesioginį politinį spaudimą galima įžvelgti svarstant teisėjų skyrimo klausimus Seime.

Pasak Teisėjų tarybos, kai kurie įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, spręsdami teisėjo karjeros klausimus, reikalauja pasiaiškinti dėl atskirų teismo sprendimų.

„Toks teisėjo „vertinimas“ traktuotinas kaip akivaizdus psichologinis poveikis ne tik teisėjo, kurio kandidatūra svarstoma Seime, bet ir kitų ateityje karjeros sieksiančių teisėjų atžvilgiu. Priimdamas bet kurį sprendimą teisėjas turi būti garantuotas, kad niekas ir niekada nesiims vertinti jo pagal anksčiau priimtus sprendimus. Priešingu atveju gali būti sukurtos prielaidos teismui vadovautis ne įstatymu, o kitų valdžios institucijų ar jos atstovų interesais“, - pažymi teisėjai.

DELFI primena, kad šį antradienį Seimas nepritarė prezidento Valdo Adamkaus siūlymui skirti V. Volskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Už pritarimą jos kandidatūrai balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 36 Seimo nariai.

Prieš V. Volskienės skyrimą pasisakę Seimo nariai priminė jai bylą, susijusią su daug žalos valstybei ir piliečiams padariusio koncerno EBSW veikla. 2007 metais Seimo laikinoji tyrimo komisija EBSW veiklai ištirti konstatavo, kad teisėja V. Volskienė savo sprendimu greičiausiai galėjo pažeisti procesines normas, reglamentuojančias tokių bylų nagrinėjimą.

V.Volskienė 2004 m. lapkričio 8 dienos nutartimi panaikino turto areštą EBSW grupės narių Valdo Krasnicko, Jolantos Barysienės, Kęstučio Armaičio ir Daivos Kuncaitienės turtui už 54 mln. 47 tūkst. litų. Areštas buvo uždėtas Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2002 m. balandžio 16 d. Kauno holdingo kompanijos (KHK) bankroto administratoriaus prašymu.

„Tačiau ši nutartis liko neįvykdyta. Jokių duomenų apie realiai surastą šių asmenų ir areštuotą turtą į civilinę bylą nepateikė nei teismo antstoliai, nei bankroto administratorius", - yra sakiusi teisėja.