Atsako Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Taškūnas
Interneto žinių portalų skaitytojai labai dažnai komentuoja portaluose parašytus straipsnius. Dažnai jie būna aštroki ar kategoriški, tačiau reiktų neskubėti kiekvieną komentarą vertinti per baudžiamosios teisės prizmę.
Reikia atsižvelgti į daugelį dalykų: komentaro tekstą, rašiusio asmens poziciją, rašymo tikslą bei siekius. Dažnai komentaruose atsiskleidžia rašiusio asmens nebrandumas, nesugebėjimas suvokti problemos esmės, kartais tiesiog norima išlieti savo vidines emocijas.
Tik įvertinus visus požymius veika bus pripažinta nusikaltimu arba ne. Tačiau visais atvejais, jei komentare skatinamas konkretus smurtas, fizinis susidorojimas ir to siekiama, už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, lyties, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų. Už šias nusikalstamas veikas asmuo gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki trejų metų.
Norime atkreipti dėmesį, jog dėl šių veikų gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl jo pradėjimo gali kreiptis ne tik tas asmuo, apie kurį yra komentaras, bet ir kiti asmenys.
Šiuo atveju nusikalstamais veiksmais grasinama ne tik konkrečiam žmogui, bet ir kėsinamasi į visuomenės vertybes. Valstybė gina ir saugo asmens lygiateisiškumą bei sąžinės laisvę. Tokios bylos nėra privataus kaltinimo.
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo asmuo su prašymu turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą arba į apylinkės prokuratūrą. Jeigu asmuo žino kurioje teritorijoje veikia (ar registruota) įmonė, atsakinga už konkrečios internetinės svetainės turinį, jis gali kreiptis į tos įstaigos teritorinį policijos komisariatą ar apylinkės prokuratūrą.