Bendrovės vadovo teisinio statuso ypatumai

Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad tam tikras bendrovės vadovo teisinio statuso dualizmas yra tarsi savaime užprogramuotas mūsų teisinėje sistemoje.

Antai Civilinio kodekso 2.81 straipsnis nustato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, t. y. juridinis asmuo gali dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje tik per savo valdymo organus, kuriuos sudaro fiziniai asmenys, o štai kokius valdymo organus turi konkretus juridinis asmuo, nustato atitinkamų formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės norminiai aktai bei atitinkamo juridinio asmens steigimo dokumentai.

Bendrovės vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, teisinį statusą apibrėžia ir Darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnis, nustatantis, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Tačiau bendrovės vadovo teisinė padėtis ir yra specifinė dėl to, kad su juo sudaroma darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o būtent civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos.

Bendrovės vadovo pareigos

DK 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o to paties įstatymo 94 str. 1 dalis nustato, kad darbo sutarties turinys yra šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Taigi eilinio bendrovės darbuotojo pagrindinės teisės ir pareigos paprastai yra konkrečiai nurodomos su juo sudaromoje darbo sutartyje. Bendrovės vadovo pareigos yra konkretizuojamos kituose teisės norminiuose aktuose.

ABĮ 37 str. 7 dalis nustato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, taigi bendrovės vadovas privalo ne tik laikytis darbo sutarties sąlygų, bet kartu turi pareigas, nurodytas ir kituose teisės norminiuose aktuose. ABĮ 37 str. 8 dalis nustato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. ABĮ taip pat nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei).

Bendrovės vadovas, nepaisant to, kad su juo yra sudaroma darbo sutartis, nuo pat jo paskyrimo momento privalo vykdyti ne tik tas pareigas, kurios yra įprastos eiliniam darbuotojui ir nurodomos darbo sutartyje ar kituose lokaliniuose bendrovės teisės aktuose, bet ir daug specifinių, tik bendrovės vadovui ir (ar) kitam bendrovės valdymo organui (valdymo organo nariui) nustatomų pareigų.

Taigi pagal teisės norminiuose aktuose nustatytą bendrovės vadovo teisinio statuso reglamentavimą darytina išvada, kad bendrovės vadovas yra specifinis teisės subjektas, nuo jo paskyrimo momento privalantis atlikti daug įvairių ypatingų ir tik jam nustatomų pareigų, todėl jam gali ir turi būti keliami daug didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai bendrovės atžvilgiu, negu kitiems darbuotojams.

Tai straipsnio santrauka. Išsamiau – elektroninėje žurnalo „Juristas“ versijoje.

Akcininkų asmeninė atsakomybė prieš įmonės kreditorius

Teisiniai ir ekonominiai motyvai skatina tinkamą ir veiksmingą kreditorių teisių apsaugą. Teisiniai motyvai visų pirma susiję su bendruoju poreikiu saugoti ir užtikrinti civilines subjektines teises, nes vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra civilinių teisių realumas ir jų užtikrinimas. Ekonominiu požiūriu kreditoriaus reikalavimo teisių apsaugos veiksmingumas lemia civilinės apyvartos dinamiką: kuo stipresnė reikalavimo teisių apsauga, tuo civilinė apyvarta gali būti intensyvesnė, ir priešingai. Kreditorių teisių apsaugos poreikis taip pat siejamas ir su bendrovės, kaip prievolės santykio subjekto, ypatumais.
Išsamiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 5 ir svetainėje www.pačiolis.lt.

Žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 5 straipsniai:

Akcininkų asmeninė atsakomybė prieš įmonės kreditorius

Teisiniai ir ekonominiai motyvai skatina tinkamą ir veiksmingą kreditorių teisių apsaugą. Teisiniai motyvai visų pirma susiję su bendruoju poreikiu saugoti ir užtikrinti civilines subjektines teises, nes vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra civilinių teisių realumas ir jų užtikrinimas. Ekonominiu požiūriu kreditoriaus reikalavimo teisių apsaugos veiksmingumas lemia civilinės apyvartos dinamiką: kuo stipresnė reikalavimo teisių apsauga, tuo civilinė apyvarta gali būti intensyvesnė, ir priešingai. Kreditorių teisių apsaugos poreikis taip pat siejamas ir su bendrovės, kaip prievolės santykio subjekto, ypatumais.
Išsamiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 5 ir svetainėje www.pačiolis.lt.

Į kokį teismą kreiptis arba Bylos teismingumas civiliniame procese

Teisminės pagalbos principas reikalauja, kad kiekvieno asmens pažeista teisė turi būti ginama teisme, kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau bylų priskirtinumas teismams neatima galimybės nustatyti išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl kartais teisė suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą atsiranda tik atlikus išankstinę ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą, nes įstatymų nustatytais atvejais gali būti išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Kadangi asmenų subjektines teises gina ne tik teismas, bet ir kitos institucijos, todėl svarbu nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinėti konkretų ginčą.

Daugiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 5 ir svetainėje www.pačiolis.lt.

Bendrovės vadovo atsakomybė už bendrovės vardu prisiimtas rizikas

Bendrovės vadovas yra specialus teisinių santykių subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam bendrovės darbuotojui. Nepaisant to, kad su bendrovės vadovu yra sudaroma darbo sutartis ir bendrovės bei vadovo santykiams yra būdingas darbo santykių elementas, daugelis vadovo teisių ir pareigų vis dėlto atsiranda ne darbo sutarties, o įstatymo pagrindu. Be to, vadovas, užtikrindamas bendrovės kasdienės veiklos organizavimą ir vadovavimą jai, visada privalo veikti išimtinai atstovaudamas bendrovės interesams ir nepažeisti teisės norminių aktų bei bendrovės veiklos dokumentų nustatytų taisyklių, jis privalo veikti sąžiningai, rūpestingai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Išsamiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 5 ir svetainėje www.pačiolis.lt.

Priverstinės pravaikštos apmokėjimas

Kai darbuotojas iš darbo yra atleistas pažeidžiant įstatymus ar nesilaikant nustatytos tvarkos, jis grąžinamas į darbą. Darbo kodekso (DK) 297 str. 3 dalis nustato, kad teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą darbuotoją į pirmesnį darbą, jam priteisia atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, tai yra nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priverstinė pravaikšta yra laikas, per kurį darbuotojas dėl darbdavio kaltės negalėjo dirbti. Atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei nebūtų pažeista jo teisė dirbti.

Daugiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 5 ir svetainėje www.pačiolis.lt.