Situacijos sudėtingumą rodo štai toks reiškinys. Viena vertus, naujosios skaitmeninės technologijos sudaro labai plačias prieigos prie informacijos ir jos platinimo galimybes. Kita vertus, autorių teisių įstatymai nustato, kad tokia prieiga prie informacijos ar jos platinimas gali būti neteisėtas arba kad tokiems veiksmams gali reikėti autorių leidimo. Taigi turime reiškinį, kai technologijos įgalina, bet teisė stabdo. Ir nepriklausomai nuo to, kokių kilnių tikslų teisė siektų, – o iš tikrųjų teisė siekia kilnaus tikslo, t. y. kad kūrėjams būtų suteiktos išimtinės teisės kontroliuoti jų sukurtus kūrybos rezultatus ir kad iš to būtų gaunama nauda, – yra suprantama, kai minėtas reiškinys visuomenės vertinamas nepalankiai.

Taip yra dėl to, kad visuomenės nepasitenkinimą paprastai lemia kylantis neapibrėžtumas: vartotojams ne visada yra aišku, kada ir ar naudojimasis technologijomis savaime nesąlygos jų veiksmų neteisėtumo. Matome, kad randasi disproporcija tarp technologijų ir teisės suteikiamų galimybių. Dėl to ieškoma būdų, kaip teisę padaryti labiau racionalią arba tinkamą, įvertinus skaitmeninių technologijų pažangą ir masinį naudojimą

Daugumoje valstybių galiojančios autorių teisių sistemos formaliai yra adaptuotos atsižvelgiant į elektroninių ryšių nulemtus naujus kūrinių naudojimo būdus skaitmeninėje erdvėje. Tačiau nežiūrint to, kartu iš esmės visuotinai pripažįstama, kad galiojanti autorių teisė nėra pajėgi išspręsti visų atsirandančių problemų. Apskritai teisinės priemonės kol kas yra orientuotos daugiau į autorių teisių perleidimą analoginėje (realioje, bet ne elektroninėje (interneto)) erdvėje, ir dėl to reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint teisėtai pasinaudoti autorių teisės saugomu kūriniu, sudėtingai pritaikomi elektroninei erdvei.

Be abejo, vienas iš aptartosios konfliktinės situacijos sprendimų būdų yra keisti teisę, kurti naujas teisės normas, jas svarstyti tarptautiniu ir ES lygiu. Tačiau tai užima daug laiko, o žinia, skaitmeninių technologijų pažanga lemia, kad sprendimų reikia dabar. Juk gali nutikti taip, kad kas šiandien dar aktualu, rytoj jau bus neaktualu, arba atvirkščiai. Vienas iš kitų sprendimo būdų – sukurti ir įdiegti alternatyvių autorių teisių įgyvendinimo mechanizmų, egzistuosiančių šalia tradicinių autorių teisių apsaugos ir jos įgyvendinimo būdų.

Creative Commons licencijos – alternatyvi galimybė autoriams įgyvendinti savo teises

Vienas iš tokių būdų yra Creative Commons (liet. „kūrybinių bendrijų“) licencijos. Naudodami Creative Commons (toliau – CC) licencines sutartis, autoriai ar kiti subjektai (pvz., atlikėjai) patys gali nustatyti savo kūrinių ar kitų objektų (pvz., atlikimų) naudojimo sąlygas. Tai sudaro galimybę kitiems asmenims naudoti kūrinį jo autoriaus nustatytais būdais. Šios licencijos yra laikomos alternatyva tradiciniams, elektroninėje erdvėje neefektyviems autorių teisių perleidimo ar suteikimo jomis naudotis būdams.

Autoriui pažymėjus savo kūrinį pasirinktos CC licencijos simboliu, kiti asmenys žino, kokiomis sąlygomis šis kūrinys kūrėjo yra perduotas visuomenės naudojimui. Kūrėjas gali rinktis kelis licencijų variantus (rūšis): nuo plačiausios (leidimo keisti, platinti, perdirbti, naudoti kūrimui kito asmens kūrinio, nesvarbu, komerciniais ar nekomerciniais tikslais naudotojas tą darys, iki siauresnių apimčių licencijų: pavyzdžiui, kūrinį gali būti leidžiama perdirbti ir platinti nekomerciniais tikslais, platinti nepakeistą kūrinį komerciniais ir nekomerciniais arba tik nekomerciniais tikslais ir kt.

Pavyzdžiui, kūrėjui pasirinkus atitinkamą licenciją, tam tikras žymuo potencialius vartotojus informuos, kad autorius neprieštarauja neatlygintinam jo kūrinio naudojimui ir perdirbimui, jei naudojantysis analogiškai leis perdirbtą kūrinį neatlygintinai naudoti ir kitiems interneto vartotojams. Tarkime, CC licencija gali naudotis fotografijų autorius, kuris CC licenciją yra pasirinkęs tokios apimties, kad leidžia naudoti savo nuotraukas kitiems asmenims kuriant vaizdo klipus ir juos platinti nekomerciniais tikslais. Tokiu atveju norintiesiems panaudoti nuotrauką savo kūrybai nereiktų atskirai dar kreiptis į fotografijų autorių, prašyti jo leidimo, ir kartu toks kūrinių naudojimas būtų teisėtas, nes jų autorius pasirinkęs atitinkamą CC licenciją jau leido tai daryti bet kuriam potencialiam naudotojui.

Creative Commons veikla siekiama skatinti autorius skleisti jų kūrybą neribojamai ir padaryti ją prieinamą daugiau žmonių – paprastai neatlygintinai. Tačiau autorius gali rinktis ir tokią CC licenciją, kuri internete esančius jo kūrinius leidžia naudoti tik sumokėjus autorinį atlyginimą.

Pagrindiniai Creative Commons veiklos principai

Pirma, CC nėra mechanizmas, kurio pagrindu būtų siekiama panaikinti šiuo metu egzistuojančią viešo kūrinių naudojimo sistemą. Tradicinis kūrinių ar kitų panašių objektų (pvz., atlikimų) naudojimas viešai pagal tradicines galiojančias autorių teisės taisykles, suteikiant įprastines licencijas ir gaunant už tai atlyginimą, be jokių abejonių yra ir bus toliau naudojamas ir dažniausias. CC licencijos sukuria tik dar vieną galimybę naudoti kūrinius viešoje elektroninėje erdvėje. Kitaip tariant, sudaroma alternatyvi galimybė pačiam autoriui individualiai įgyvendinti savo teises pagal pasirinktas CC parengtas licencijos sąlygas.

Antra, svarbu pažymėti, kad licencijų platinimas nesukuria teisinių santykių tarp CC ir kitų asmenų (kūrėjų, naudotojų ir kt.). CC yra tik subjektas, kuris sudaro prielaidas ir galimybes pasirinkus atitinkamas licencines sąlygas naudoti atitinkamose tarnybinėse stotyse įdėtus kūrinius ar gretutinių teisių objektus. CC nesuteikia jokių garantijų dėl pateikiamos informacijos ar naudojamų kūrybos objektų trūkumų, nebent kitaip būtų aiškiai nurodyta licencinėse sąlygose, taip pat neprisiimama atsakomybės dėl nuostolių, kurie gali atsirasti dėl licencijos objektų naudojimo. Tuo tarpu autoriui suteikus savo kūrinį naudoti pagal CC licencijas, sutartiniai teisiniai santykiai susiklosto būtent tarp autoriaus kaip teisių turėtojo ir kūrinio naudotojo.

Trečia, CC licencijos suteikia kelis naudojimo būdus ir variantus. Tačiau paprastai CC licencijos naudojamos nesiekiant, bent iš pradžių, komercializuoti savo kūrybos. Kaip jau minėta, yra galimybė rinktis ir atlygintinę licenciją, ypač kai kūrinį leidžiama naudoti ir komerciniais tikslais. Kita vertus, CC licencijų pagrindu kūrėjas gali gana lengvai kelti savo reputaciją, skleisti savo kūrybą, garsinti savo vardą ir, tikėtina, taip kaupti būsimą „kapitalą“ iš vėlesnių, kitų savo kūrybos rezultatų galimo sėkmingo komercializavimo jau tradiciniu būdu. Taip pat Creative Commons manymu, naudojant palankias CC licencinių sutarčių sąlygas lengvai ir teisėtai platinamų kūrinių autoriai bei jų kūryba gali įgyti konkurencinį pranašumą.

Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad jeigu pats kūrėjas, leidęs naudoti savo kūrybos rezultatą neatlygintinai pagal CC licencijas, negauna atlyginimo, tai ir naudotojui tokia licencijos rūšis reikš, kad teisėtas naudojimas bus leidžiamas irgi vien nekomerciniais tikslais. Pavyzdžiui, vartotojas, kuris iš licencijos žymens matys, kad autoriaus pasirinko neatlygintinę licenciją, parsisiuntęs elektroniniais ryšiais pagal tokią licenciją platinimą kūrinį paprastai galės naudoti jį tik asmeniniais nekomerciniais tikslais. Tačiau jo atgaminti ir platinti komerciniais tikslais negalės, o jeigu tą norėtų daryti, jau turėtų gauti atskirą autoriaus leidimą ir mokėti už tai atlyginimą.

Penkta, svarbus CC licencijos naudojimo ir kolektyvinio autorių teisių administravimo santykis. Paprastai jeigu autorius yra kolektyvinio administravimo asociacijų narys (Lietuvoje, pavyzdžiui, LATGA-A arba AGATA), jis perduoda administruoti savo turtines teises į kūrinius ar gretutinių teisių objektus (pvz., atlikimus ar / ir fonogramas). Todėl pagal perduotas kolektyviai administruoti teises kūrėjas paprastai jau negalėtų naudoti CC licencijų (išskyrus naujus kūrinius). Šias licencijas jis galėtų rinktis tik tiems kūrybos rezultatams naudoti, į kuriuos turtinės teisės neperduotos administruoti kolektyvinio administravimo asociacijoms. Tiesa, užsienio valstybių (pvz., Olandijos, Danijos) patirtis rodo, kad minėtų valstybių atitinkamos kolektyvinio administravimo asociacijos pradėjo įgyvendinti, galima sakyti, bandomąjį Creative Commons bendradarbiavimo su kolektyvinio administravimo asociacijomis projektą. Šio projekto esmė ta, kad kolektyvinio administravimo asociacijos leidžia savo nariams (autoriams, kurie yra perdavę teises administruoti asociacijoms) naudoti ir CC licencijas neatlygintiniam kūrinių platinimui ir naudojimui reklamos tikslais internete, o kūrinių atlygintinis naudojimas įgyvendinamas jau kolektyvinio administravimo asociacijų.

Taigi ir Lietuvoje kūrėjams, naudosiantiems CC licencijas, būtų galima bendradarbiauti su kolektyvinio administravimo asociacijomis. Toks bendradarbiavimas galėtų būti keliomis kryptimis. Pavyzdžiui, jei autorius leistų naudoti savo kūrinį pagal CC licencijas komerciniais tikslais už tam tikrą atlyginimą, jis galėtų pasilikti teisę perduoti atlyginimo rinkimą kolektyvinio administravimo asociacijai. Taip būtų įmanoma ir tais atvejais, jeigu autoriai susitartų su kolektyvinio administravimo asociacijomis, kad šios rinktų atlyginimą už komerciniais tikslais naudojamus kūrinius, o CC licencijos būtų naudojamos tik neatlygintinai, nekomerciniais tikslais naudojamų kūrinių atvejais.

Pagal CC licencijas 2009 m. pasaulyje buvo suteikta naudojimui apie 350 mln. kūrinių. CC, pradėjusi veiklą 2001 m. JAV, ją išplėtė iki 70 valstybių ir plėtra toliau tęsiasi į kitas šalis.

Creative Commons licencijų projektas Lietuvoje

2010 m. pradžioje ir Lietuvoje pradėtas vykdyti CC projektas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas operatyviai ir teisėtai keistis meno, mokslo ir kitais kūriniais internete. Teisė vykdyti šį projektą suteikta mano vadovaujamai savanorių komandai, kurios daugumą sudaro buvę ir esami VU Teisės fakulteto studentai: Rėda Brandišauskienė (šiuo metu advokatė ir Mykolo Romerio universiteto lektorė), Jurga Gradauskaitė, LL.M. (šiuo metu advokatė), dr. Paulius Jurčys, LL.M. (šiuo metu Japonijos Kiušu universiteto mokslinis bendradarbis), Edgaras Markevičius (VU Teisės fakulteto studentų mokslinės draugijos narys), Augustinas Košys (informacinių technologijų specialistas). Projekto rezultatas – Creative Commons licencinių sutarčių pritaikymas Lietuvos jurisdikcijai, t. y. licencijų sąlygų derinimas su galiojančia Lietuvoje autorių teise.

Šiuo metu baigiamos derinti licencijų sąlygos bei ruošiamasi iki šių metų vidurio surengti baigiamąjį projekto pristatymo renginį visuomenei. Pirmieji projekto pristatymo visuomenei renginiai jau vyko 2010 m. Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre, projektas pristatytas menininkams vykusiose pasaulio lietuvių menininkų kūrybos dirbtuvėse „Migruojantys paukščiai“, VU Teisės fakulteto bendruomenei ir Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos konferencijoje „Kultūra ir kūrybiškumas Lietuvos pažangai“.

Straipsnio autorius yra VU Teisės fakulteto profesorius, Privatinės teisės katedros vedėjas, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris, advokatas