Minėtos konvencijos svarbios tuo, kad apibrėžia naktinio darbo, naktinio darbuotojo sąvokas, numato pagrindines su darbu naktį susijusias garantijas: teisę į nemokamą medicinos apžiūrą ir konsultacijas, aprūpinimą tinkamomis pirmosios medicinos pagalbos priemonėmis, naktinių darbuotojų, kurie dėl sveikatos pripažįstami netinkamais naktiniam darbui, perkėlimą į kitą darbą, priemones, garantuojančias, kad alternatyvus naktiniam darbas būtų suteiktas darbuotojoms moterims nėštumo ir su nėštumu susijusiu laikotarpiu, numatomi tam tikri naktinio darbo apribojimai, siekiant apsaugoti dirbančių vaikų ir jaunuolių teises.

Konvencijas Lietuva ratifikavo dar 1994m. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau – DK) suderintas su minėtais tarptautiniais darbo šaltiniais.

DK 154 str. 1 d. nustato detalesnį šio klausimo reglamentavimą, tačiau jis iš esmės atitinka konvencijos „Dėl naktinio darbo“ nuostatas, nes nustato, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos ryto, taigi nustatomas aštuonių valandų per parą nepertraukiamas laikotarpis.

DK 154 str. 2 d. nustato, jog naktiniu laikomas toks darbas, jei trys darbo valandos tenka nakčiai. Vadinasi, kad darbas būtų pripažįstamas naktiniu, turi būti dvi sąlygos:

1) darbas turi būti atliekamas DK nustatytu nakties laiku (nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos);

2) darbas nakties metu turi trukti tris ar daugiau valandų.

Taigi, kad darbas būtų laikomas naktiniu, nebūtina dirbti visą darbo laiką tik nakties laiku. Jeigu bent trys darbo valandos tenka nakčiai, visas darbas laikomas naktiniu, o darbo laikas trumpinamas viena valanda.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog sąvokos „darbas nakties metu“ ir „naktinis darbas“ teisine prasme nėra tapačios. Šį neatitikimą pabrėžė Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš nagrinėtų bylų pažymėdamas, jog „ [...] Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 str. 1 dalyje apibūdinamas kalendorinis paros laikas, kurio metu dirbamas darbas nepriklausomai nuo jo trukmės bus priskiriamas darbui naktį, t. y., bus laikomas darbu nakties metu“ (LVAT 2004m. spalio 11d. sprendimas a. b Nr. I8 -9/04, kat.20.1).

Taigi šiuo atveju, kad darbas būtų laikomas darbu nakties metu, pakanka tik vienos sąlygos – jis turi būti atliekamas DK numatytu nakties laiku. Iš to seka, kad sąvoka „nakties darbas“ yra platesnė nei „naktinis darbas“, nes apima bet kokį darbą nakties metu nepriklausomai nuo jo trukmės, t. y., ne tik tuos atvejus, kai darbo trukmė nakties metu yra trumpesnė nei trys valandos, bet ir tada, kai ji viršija šį laiką.

Taigi šių dviejų sąvokų santykį būtų galima apibūdinti taip: kiekvienas naktinis darbas yra kartu ir darbas nakties metu, tačiau ne kiekvienas darbas naktį yra laikomas naktiniu darbu.

Minėtų sąvokų atribojimas svarbus darbo laiko skaičiavimo tvarkos nustatymui, nes pagal DK 145 str. 1 d. 3 punktą, asmenims, dirbantiems naktį taikomas sutrumpintas darbo laikas. Šią normą reiktų taikyti tik naktiniam darbui, nes DK 154 str. 2 d. nustato, jog būtent šis darbas trumpinamas viena valanda, t. y. maksimali darbo pamainos trukmė yra septynios valandos.

Darbo užmokestis naktiniu tarifu yra mokamas už faktiškai išdirbtas valandas, taigi visos pamainos pripažinimas naktiniu darbu turi įtakos tik sutrumpinti darbo laiką. Nakties darbo trukmė netrumpinama dviem atvejais:

1) esant nepertraukiamai gamybai (nes nustačius tris pamainas, bendras darbo laikas sudaro dvidešimt keturias valandas ir sutrumpinus nakties darbo trukmę, gamybos procesas nutrūktų);

2) kai darbuotojas dirbti naktį priimtas pagal darbo sutartį (pvz., budėtoju patalpose ar naktiniu sargu).

Nustatant, ar darbo laikas pripažintinas naktiniu, gali iškilti tam tikrų neaiškumų, pvz., kai darbo pamaina prasideda šešioliktą valandą, pertrauka pailsėti ir pavalgyti – viena valanda. Aštuonių valandų darbo pamaina baigtųsi pirmą valandą, darbas turėtų būti pripažintas naktiniu, kadangi trys darbo valandos tenka nakčiai, t. y. nuo dvidešimt antros iki pirmos valandos.

Sutrumpinus darbo pamainą viena valanda, gautųsi, kad darbui naktį lieka tik dvi darbo valandos ir nebėra pagrindo taikyti naktinio darbo laiko režimo.

Šiuo atveju reikėtų vadovautis principu, kad nustatoma aštuonių darbo valandų pamaina, ir jeigu iš tų aštuonių valandų trys valandos tenka darbui naktį, tai sutrumpinant darbo pamainą naktinio darbo režimas išlieka.

DK 193 straipsnyje nurodoma, jog už darbą nakties metu mokama ne mažiau kaip pusantro valandinio atlygio (mėnesinės algos). Iš šio straipsnio formuluotės matyti, kad DK nustato minimalų darbo užmokestį už nakties darbą, tuo tarpu kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatytas konkretus apmokėjimo dydis gali būti ir didesnis.

Minėtas straipsnis nereiškia, kad priemokos už darbą naktį mokamos tik tada, kai darbas laikomas naktiniu. Priemokos mokamos visada, kai asmuo dirba nakties metu, t. y., nuo dvidešimt antros iki šeštos valandos, ir šiuo atveju nėra svarbus sąvokų „nakties darbas“ ir „naktinis darbas“ išskyrimas.

Kadangi darbas naktį neišvengiamai sukelia pavojų darbuotojų sveikatai, organizmo išsekimą, DK nustato tam tikrus draudimus skirti asmenis dirbti naktį:

Absoliutūs draudimai. Jie reiškia, jog visais atvejais draudžiama skirti dirbti naktį asmenis, priklausančius tam tikroms kategorijoms, net jeigu pats asmuo pageidautų tokio darbo. Šie draudimai taikomi nepilnamečiams asmenims ir darbuotojams, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

▪ Santykiniai draudimai. Šiuo atveju skirti dirbti naktį tam tikrų kategorijų asmenis galima tik tuo atveju, jei darbuotojas sutinka. Tokia tvarka taikoma neįgaliesiems, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščioms moterims, neseniai pagimdžiusioms moterims, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Kalbant apie tokių draudimų svarbą, reikėtų pastebėti, jog jie atspindi DK įtvirtintą darbo įstatymų bendrumo ir jų diferenciacijos principą: darbo įstatymų bendrumas reiškia, kad visi darbuotojai turi vienodas teises ir pareigas - visiems darbo subjektams galioja tie patys darbo įstatymai ir jų teikiamos garantijos.

Teisinis tokio bendrumo pagrindas yra LR Konstitucija. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad darbo teisiniai santykiai susiklosto labai įvairiose darbo srityse, kuriose darbai atliekami labai skirtingomis sąlygomis, o juos atliekantys žmonės taip pat yra skirtingi – nevienodos jų psichinės ir fiziologinės savybės.

Būtent dėl to ir kyla darbo santykių reglamentavimo diferenciacijos būtinybė. Šiuo atveju anksčiau minėtais draudimais nustatomos papildomos garantijos ir darbo sąlygos jauniems asmenims, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems ir pan.

DK 265 str. 4 d. nustato, jog naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje, įstaigoje, organizacijoje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Ši nuostata pakartojama ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Darbuotojų, dirbančių naktį, sveikata tikrinama nemokamai. Yra numatytas įvadinis, periodinis sveikatos patikrinimai, taip pat sveikatos patikrinimas darbuotojo pageidavimu, jei jis turi nusiskundimų dėl nakties darbo.

Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku, už kurį darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį. Jei darbuotojas nustatytu laiku atsisako pasitikrinti sveikatą, nors tai jam yra privaloma, jis nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, darbo užmokestis nemokamas.

Kai darbuotojas tikrinasi sveikatą savo iniciatyva, darbdavys turi apmokėti už dėl to sugaištą darbo laiką tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje yra nurodoma, jog darbas pakenkė darbuotojo sveikatai. Visais atvejais darbdavys turi pareigą suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą.

Tinkamas šios pareigos vykdymas yra viena iš saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymo garantijų. Kai nustatoma, jog darbas naktį pakenkė ar gali pakenkti darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada, privalo perkelti darbuotoją dirbti tik dieną.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt