D.Grybauskaitė siūlo atleisti Seime užuovėją radusį teisėją bei teisiamą jo kolegą

Dėl teisėjo vardo pažeminimo prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė iš pareigų atleisti ne tik šiuo metu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi teisiamą Panevėžio apygardos teismo teisėją Rimantą Savicką, bet ir Seime užuovėją radusį jo kolegą Arnoldą Šukaitį.

Šalies vadovė įsitikinusi, kad jie pažemino teisėjo vardą, todėl jiems – ne vieta teismų sistemoje. „A. Šukaičio ir R. Savicko elgesys yra nesuderinamas su teisėjo pareigomis, diskredituoja teismus ir griauna Lietuvos piliečių pasitikėjimą šalies teisine sistema“, - pažymėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama pritarti teisėjų atleidimui. Šis klausimas taryboje bus nagrinėjamas penktadienį.

R. Savicko, kurio įgaliojimai laikinai sustabdyti, byloje ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad jis galimai piktnaudžiavo tarnybine teisėjo padėtimi, klastojo procesinius dokumentus, kurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jam patikėto bei jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymą.

R. Savickas kaltinamas ir tuo, jog kyšininkavo – už palankių procesinių sprendimų priėmimą savo nagrinėjamoje civilinėje byloje iš bankroto administratoriaus priėmė 2400 litų kyšį, suklastojo procesinius dokumentus.

Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad teisėjas dalį jam inkriminuotų veiksmų atliko kartu su kitu teisėju – A. Šukaičiu, tačiau Seimui nesutikus leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, šiam teisėjui ikiteisminis tyrimas buvo atsisakytas pradėti.

A. Šukaičiui dar balandį Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) iškėlė drausmės bylą, nes jis savo veiksmais pažeidė Teisėjų etikos kodeksą bei padarė teisėjo vardą žeminančius poelgius.

Nustatyta, kad generaliniam prokurorui kreipusis į Seimą dėl A. Šukaičio leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teisėjas Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje pareiškė, kad bet kurią dieną jis galintis duoti parodymus kaip liudytojas.

Be to, jis Seimo plenariniame posėdyje pareiškė, kad esą niekada nesakęs, jog nesutinka teikti kokios nors informacijos prokuratūrai, jeigu ji norėtų ką nors iš jo išgirsti, tačiau tokio prašymo neišgirdęs, todėl ir parodymų kaip liudytojas nedavęs.

Vėliau A. Šukaitis prokuratūroje atsisakė duoti parodymus – prokurorui jis įteikė pareiškimą, kad pasinaudodamas Baudžiamajame kodekse numatyta teise nesutinka būti apklausiamas kaip liudytojas.

TEDK yra konstatavusi, kad atsisakydamas prokuroro būti apklaustas liudytoju, A. Šukaitis nesilaikė duoto pažado ir neįvykdė duoto įsipareigojimo.