V. Juozapaitis du sezonus buvo LNK televizijos laidos „Žvaigždžių duetai" komisijos narys ir kartu su profesionaliais muzikais kiekvieną savaitgalį komentuodavo populiarioje laidoje dalyvavusių atlikėjų pasirodymus. Po vieno jų operos solistas sulaukė grasinančios žinutės.
„Norim pasakyti, neturėjot problemų, jų bus. Mes gi jus įspėjome!!! Ar jums neatrodo, kad ilgai gyvenat? (...) Tai buvo paskutinis įspėjimas, duodu laiko džiaugtis gyvenimu, jeigu nori turėti šeimą, o ne karstus. Čia ne juokai, ponas soliste, mes jus stebime", - po eilinio „Žvaigždžių duetų" filmavimo grasinančios žinutės sulaukęs V. Juozapaitis prisipažįsta, kad dar šiandien jaučia nerimą, nes prieš teismą stojo tik ištikimoji Radžio gerbėja R. Šarkienė, nors tuo metu, kai buvo rašoma grasinanti žinutė, prie to paties stalo restorane sėdėjo ir R. Aleksandrovičius bei vilnietė stomatologė A. Šaliūnienė-Masulevičienė (R. Šarkienė pas ją dirbo medicinos sesele).
- Iš kur pažįstate R. Šarkienę?, - DELFI paklausė V. Juozapaičio.
- Iki šiol jos nepažinojau, likimas privertė apie ją išgirsti. Gegužės 6-ąją vyko eilinis laidos „Žvaigždžių duetai" filmavimas ir jame dalyvavo visos Lietuvos mylimas visų bendras draugas (R. Aleksandrovičius – aut. past.). Jis man buvo vienas iš dalyvių, kuris stokoja patirties ir jam dar reikia daug pasimokyti. Ne tik dainuoti, bet ir kultūros, nes šis jaunuolis, švelniai tariant, neadekvačiai reaguoja į pasaulį, yra išlepintas dėmesio.
Nors visur eskaluojama, kad V. Juozapaitis neva tyčiojosi iš jo, tačiau nei tą, nei kitą vakarą to nedariau. Jeigu profesionalas pasako, kad jam dar reikia pasitobulinti ir tai jau yra patyčios, tuomet keliu rankas... Bet tai nėra patyčios.
Kai po filmavimo gavau žinutę, iš pradžių pagalvojau, kad tai tėra pokštas. Bandžiau skambinti telefono numeriu, iš kurio buvo atsiųsta žinutė, bet jis jau buvo išjungtas. Tuomet supratau, kad tai – ne pokštas.
Mano viena dukra yra nepilnametė, todėl pirma mintis šovė į galvą: kur ji, kas jai atsitiko? Aišku, su žmona puolėme namo. Ačiū Dievui, tąsyk buvo viskas tvarkoje. Bet tas baisus nerimas išliko.
- Dėl grasinimų kreipėtės į policiją, buvo iškelta baudžiamoji byla. Ar tikrai buvo kilusi reali grėsmė?
- Buvau pas generalinio komisaro vieną iš pavaduotojų, jis man aiškiai pasakė, kad tai nėra vaikų žaidimas. Klausiau, o kaip ta reali grėsmė, ar ji yra? Be abejonės, sako, kai jūs vaikštote mieste, sustokite, apsidairykite. Kai važiuojate, pasižiūrėkite, ar neseka kokia nors mašina iš paskos. Čia tokios atsargumo priemonės, kurios nieko blogo nepadarys, o jausiuosi saugesniu. Supratau, kad tai gali būti labai rimta.
Kitas dalykas – žinutėje buvo parašyta: „Mes gi jus įspėjome". Iš karto pradėjau naršyti po savo atmintį, kas ir kada mane įspėjo... Kito konteksto kaip „Žvaigždžių duetų" filmavimas negalėjo būti, nes neturėjau nei konfliktų, nei kažkokių santykių su kuo nors, kad mane galėtų įspėti.
Tada prisiminiau, kad vieną kartą maestro Donatas Katkus man buvo užsiminęs, jog dėl to vaikino iš proto kraustosi visa Lietuva bei kad jam yra paskambinusi buvusi stomatologė A. Šaliūnienė-Masulevičienė, kuri dabar šioje byloje figūruoja kaip liudytoja. Ji buvo net specialiai susitikusi su D. Katkumi, bandė jį spausti bei per jį psichologiškai mane paveikti. D. Katkus man tai pateikė kaip humoro vertą situaciją. Tačiau po šio incidento tai tapo realiu pavojaus ženklu.
- Kodėl nesakote, kad tas jaunas dainininkas, dėl kurio esą „svaigsta” visa Lietuva, yra Radžis?
Sąmoningai tai darau, jis byloje neegzistuoja net kaip liudininkas, ir man dėlto yra labai keista. Nes grasinimas išsiųstas tiems trims asmenims būnant vienoje vietoje. Ar jis to nematė, palikime mūsų vaizduotei. Kiekvienas normaliai mąstantis žmogus puikiai suvokia, kad tai galėjo būti visų trijų asmenų sugalvota akcija, galbūt paveikti svaigalų jie nusprendė padaryti tokį šposą.
- Visuomenė taip ir nežino, kaip policija nustatė, jog jums būtent grasino ištikima Radžio gerbėja?
- Policija identifikavo telefono savininką. Jis priklausė R. Šarkienės bendradarbei A. Šaliūnienei-Masulevičienei, nors telefonu naudojosi jos 12 metų vaikas. Vaikas vienoje iš apklausų pareiškė, kad tą telefoną pametė prieš dvi savaites. Kitoje apklausoje jau buvo pasakyta, kad telefonas atsirado, bet esą dingo filmavimo vakarą.
A. Šaliūnienė–Masulevičienė byloje figūruoja tik kaip liudininkė. Mano giliu įsitikinimu, tai buvo bendrininkavimo faktas ir tai buvo ne dviejų, o trijų asmenų. Ta žinutė buvo išsiųsta iš karto po filmavimo tokio vakarėlio metu, restorano teritorijoje, tie trys asmenys buvo kartu, ir tai matė daug žmonių.
Kai buvo identifikuotas telefono numeris, R. Šarkienė buvo iškviesta į policiją, tačiau apie grasinimus ji net nenorėjo girdėti. Bet vėliau, atsiradus pagrindiniam nusikaltimo įrankiui - telefono aparatui, prisipažino.
Kaip atsirado telefonas? Matyt suveikė gobšumas ar nenuovoka, ar tiesiog žmogus pagalvojo, kad triukšmas nurimo (apie grasinimus buvo pranešusi žiniasklaida – aut. past.), telefono niekas nebeieško. Pasirodo, tas telefonas buvo R. Šarkienės namuose, elementariai ji laukė porą mėnesių, kol baigsis medžioklė, o paskui atidavė aparatą savo pažįstamam.
Jie patys apsišvietė absoliučiai lygioje vietoje. Ir dabar, suvokę tą beviltišką situaciją, kaip stručiai kiša galvas į smėlį ir įsivaizduoja, kad galbūt nebus įrodyta jų kaltės. Tačiau tai nuspręs teismas, bet užuot prisipažinusi ar paprašiusi atleidimo, R. Šarkienė pradėjo puolimą – per visas įmanomas pramogines televizijų laidas skleidžia dezinformaciją ir tokiu būdu mėgina įtakoti teismą.
- Na, matyt, moterį ištiko šokas, kai sužinojo, jog pateikėte 100 tūkst. litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti...
- Baudžiamojoje byloje pareiškiau civilinį ieškinį, kai dar nebuvo žinoma, kad šią nusikalstamą veiką padarė R. Šarkienė. Už tą moralinę žalą, kurią patyriau gavęs tą žinutę ir už tai, kas vyko po to, už tą psichologinį diskomfortą, nerimą, turi būti baudžiama. Kaltinimas, kad aš padaviau į teismą R. Šarkienę, iš piršto laužtas ir nieko nereiškia.
Šioje situacijoje figūruoja kelios pavardės, man kilo įtarimas, kad apie civilinį ieškinį sužinojusi R. Šarkienė suprato, jog jai kvepia ne tik bauda ar teistumu – pareikšta suma padarė didelį įspūdį.
Noriu pareikšti, kad kiek teismas bepriteistų, nors ir vieną litą, jis tą pačią dieną ar per tam tikrą įstatyme numatytą laiką atsidurs Panevėžio vaikų globos namuose.
Vaikų globos namų yra daug Lietuvoje, tačiau aš tikiuosi, kad bent šioje įstaigoje bus atkreiptas dėmesys į tokį vaikų auklėjimą ir kiti globotiniai, auklėtojai ar tie, kurie šioje situacijoje nemato nieko blogo, padarys išvadas.
Dabar R. Šarkienė aiškina, kad neva V. Juozapaitis nusprendė pasipelnyti ir iš vargšės moteriškės – siekia prisiteisti visus jos pinigus. Keista, tačiau teisme pasisamdžiusi advokatą ji staiga pakeitė parodymus, tvirtindama, kad ankstesnį prisipažinimą ją privertė pasirašyti policininkai. Nesu specialistas, bet toks kaltinimas Lietuvos policijai turėtų virsti atskira byla.
- Ar R. Šarkienė nebandė jūsų atsiprašyti už grasinimus?
- Absoliučiai niekada nebuvo jokio kontakto, net iniciatyvos signalo, kad gal susitinkam, gal pasikalbame, gal aš papasakosiu...
Kai žinutėje buvo parašyta, kad „mes jus stebime", pradėjau atkreipti dėmesį į to dainininko palaikyti ateinančią aplinką. Vieno filmavimo metu susidūriau akis į akį su ta persona, kuri absoliučiai nachališkai stovėdama prie baro atsirėmusi nužiūrinėjo mane su žmona nuo galvos iki kojų. Tada dar neturėjau supratimo, kas ji tokia. D. Katkus pažino, kad ji yra stomatologės padėjėja. Tik vėliau sužinojau, kad tai buvo R. Šarkienė, tuo metu betarpiškai globojusi ir artimai bendravusi su jaunuoliu, dėl kurio ir pamynė savo padorumą ir žmoniškumą.
Nesu garantuotas, kad po šios dienos interviu nebus keršto akcijų, nes sprendžiant iš tos pilietės veiksmų ji labai šaltakraujiškai manipuliuoja visuomenine nuomone. Maža to, sprendžiant iš bylos detalių, galiu teigti, kad tiek šios pilietės, tiek jos bendrininkės aplinkoje gausu kriminalinės patirties turinčių asmenų.
Kita vertus, jeigu žmogus būtų iš tiesų nekaltas, jam nereikėtų slapstytis nuo teisingumo: visi kaltinamosios pusės liudytojai ignoruoja teismą ir piktybiškai nevykdo Lietuvos įstatymų. Tiesa, pati A. Šarkienė per advokatą pristatė medicininę pažymą dėl nedarbingumo (neva nuo spalio 27-osios serga), tačiau ji puikiausiai jaučiasi, besilinksmindama viešuose renginiuose, kaip antai, lapkričio 13-ąją vykusiame LRT koncerte „Mūsų dienos kaip šventė".
Taigi, tokie faktai leidžia suabejoti nedarbingumo lapelio teisėtumu ir preziumuoja tyčinio teisinės atsakomybės vengimo galimybę.
-Ko siekė Radžio gerbėja jums grasindama?
- Lai būna šis precedentas pamoka mums visiems ir aš eisiu iki galo, kiek bus leidžiama įstatymo, kad kaltininkas būtų nubaustas. Nesu nusipelnęs, kad mane šitaip žemintų arba kaip nors kitaip pasikėsintų į mano garbę ir orumą.
Iš šios istorijos galima daryti cirką, sakyti, tu esi negarbingas, garbingi vyrai taip nesielgia, turėtum atleisti vargšei moteriškei... Ar ji vargšė, ar ne, tegul sprendžia žiūrovai, matantys ją viešumoje. Manęs visiškai nedomina jos materialinė padėtis, mane domina, kad ji laiku atvyktų į teismą ir nurodytų tikruosius motyvus, dėl ko buvo įvykdyta ši baudžiamoji veika. Jeigu tai padarė ne ji, tegul nurodo, kas.
Pats faktas leidžia manyti, kad tie žmonės labai rimtai žiūrėjo į mūsų nuomonę, tačiau „Žvaigždžių duetai" nėra verti nė vienos gyvybės arba tokių grasinimų, įžeidinėjimų.
Tačiau liūdniausia ir beviltiškiausia šioje istorijoje yra tai, kad abi mano minėtos damos yra medikės, kurios, matyt, yra davusios Hipokrato priesaiką... Ar tikrai po tokio elgesio jos turi moralinę (apie juridinę tesprendžia stomatologų rūmų vadovai) teikti medicinines paslaugas?
Antra vertus, tokio pobūdžio žinutės griauna valstybės pagrindus, nes mes esame laisvi piliečiai, turintys savo teises, pareigas. Esu aukštųjų mokyklų dėstytojas, dviejų anūkių senelis, trijų dukterų tėvas ir niekas niekur pasaulyje neturi jokios teisės grasinti man, ar bet kuriam pasaulyje gyvenančiam žmogui.
Šiais grasinimais siekta man suteikti moralinio skausmo, dėl to realaus grasinimo aš patyriau ne tiek baimę, kiek didžiulį nerimą. Ir dėl savęs asmeniškai, ir dėl savo šeimos. Tas klaikus jausmas tęsiasi daug mėnesių ir neaišku, kada baigsis.
- Kodėl jūs bylinėjatės, kitas jau seniai būtų numojęs ranka...
- Ši byla nėra tokia juokinga, kaip ji yra pristatoma pramoginių laidų. Kodėl žmonės leidžia sau šaipytis iš Lietuvos įstatymų? Kodėl tai sukelia juoką? Žmogus demokratinėje valstybėje demokratine tvarka ieško valstybės pagalbos, nes jam gresia fizinis susidorojimas ir dvasinė prievarta.
Jeigu eisiu gatve, mane apspjausite, sakysite, kas čia tokio, nusivalyk ir viskas. Arba – spjauk tu man atgal. Bet kur mes nueisime? Tie žmonės turi būti nubausti. Nesakau, kad turi sėdėti kalėjime, ne apie tai kalba. Toks elgesys privalo būti paviešintas, kad niekam nekiltų pagunda tai pakartoti.
Jeigu toks precedentas bus praleistas, ateityje mes kaulų nebesurinksime. Paskui bus žurnalistų eilė, mokytojų, gydytojų... Nebaudžiamumas gimdo absoliučiai tokią pačią situaciją. Ir tai nėra mano keršto akcijos dalis. Tikrai ne. Aš kaip demokratinės valstybės pilietis noriu paprasčiausio teisingumo, kad tokio elgesio žmonės būtų pastatyti į vietą.
- Jeigu teisingai supratau, raginate ir kitus žmones netylėti, ginti savo teises?
Absoliučiai ir tuoj pat. Tai yra dvasinės prievartos aktas. Vienus žmones fiziškai išprievartauja, kitus žmones prievartauja arba kėsinasi prievartauti tokiu būdu kaip mane. Tai yra lindimas į mano privačią erdvę, kišimasis į mano asmeninį gyvenimą, absoliuti dvasinė prievarta.
Mes neturime tylėti. Apsidairykime aplinkui - ar mes esame atsakingi už savo šeimą, už savo artimus žmones, ar mes užsimerksime ir šiems žmonėms leisime elgtis kaip jie nori?
- Jūs minite, kad R. Šarkienė viena negalėjo grasinti Jus nužudyti, minite tris asmenis. Gal prašysite į teismą iškviesti ir R. Aleksandrovičių?
- Tos grasinančios žinutės sakinių struktūra preziumuoja vieno asmens, kurio pavardės aš neminiu, kūrybines galias. Tai ne mano reikalas, tegul jie patys tarpusavyje išsiaiškina, bet tikimybė ar galimybė, kad taip galėtų būti, nėra paneigta.
Ar aš norėsiu į teismą pakviesti kitus liudininkus? Manau, kad taip, šią bylą tęsime iki galo.