Smulkius administracinius pažeidimus darantys pažeidėjai atsakomybės gali išvengti nuo liepos 1-osios, kai įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos.
Iki šiol baudų nemokantiems ir jokio turto neturintiems pažeidėjams teisėjai galėjo skirti areštą, jeigu šie nesutikdavo eiti dirbti viešųjų darbų.
Tačiau net jeigu ir sutikdavo, tačiau išvengdavo didžiulių baudų – piktybiniams pažeidėjams lengvai pavykdavo „nusirašyti“ net po keliasdešimt tūkstančių litų, nes įstatymai darbingiems asmenims leidžia skirti tik iki 400 val. viešųjų darbų.
Anksčiau valanda darbo buvo įvertinta 10 litų, tačiau nuo liepos įkainiai buvo dvigubai padidinti – anksčiau išdirbus 400 val. buvo nurašomi 4 tūkst. Lt, o dabar pažeidėjams reikės „dirbti“ perpus trumpiau.
„Jeigu baudų nemokantys pažeidėjai nesutiks eiti dirbti viešųjų darbų, jie liks nenubausti – turto, į kurį antstoliai galėtų nukreipti išieškojimą, nėra, todėl po dviejų metų antstolė tik galės prašyti nurašyti skolą – skirti areštą draudžia įstatymai“, – sakė teisėjas.
Pasak jo, įsigaliojęs ATPK palankus tik pažeidėjams – jie dabar drąsiai galės spjauti į įstatymus ir eiti vogti į „Maximą“ kad ir 100 kartų per dieną, tiesa, tik turės įkliūti su ne didesne kaip 1 MG (130 Lt) prekių verte (nuo šios sumos jau taikoma baudžiamoji atsakomybė). Už smulkias vagystes paprastai yra skiriamos baudos, tiesa, areštą dažnai vagiantiems asmenims teismas galės skirti.
Nenubausti liks ir narkomanai, kuriuos pareigūnai sučiumpa su narkotikais savo reikmėms. Netobuli įstatymai neapčiuopiamas galimybes atvėrė ir kitiems smulkius pažeidimus darantiems asmenims.
S. Šedbaras: savivaldybes užvaldė tingėjimo manija
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pripažįsta, kad įsigaliojus ATPK pataisoms jokio turto neturintys piktybiniai pažeidėjai galės išvengti realios atsakomybės.
„Jeigu asmuo gauna administracinį areštą, jis dar metus turi laukti eilėje, kol sulaukia kvietimo vykti į areštinę, tačiau tada valstybė turi mokėti už jo išlaikymą ir maitiną, – sakė jis. – Mes kaip tik skatiname, kad būtų dirbami viešieji darbai. Tačiau yra kita problema – savivaldybės labai nenori organizuoti viešųjų darbų. Tingi, taip tiesiai ir pasakyčiau, tiesiog tai joms yra papildomas rūpestis, o viešieji darbai – tik savivaldybių reikalas. Suprantu, kad tai papildomas rūpestis, bet jeigu savivaldybės pasinaudotų ta galimybe, manau, per viešuosius darbus būtų padaryta daug naudos visuomenei“.
Pasak S. Šedbaro, jeigu savivaldybių tarnautojai neorganizuos viešųjų darbų, pažeidėjai ir nepatirs poveikio už padarytus pažeidimus.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas tikino, kad Lietuva negali skirti arešto bausmių, nes jis ne tik papildomai kainuoja valstybei, bet ir pagal Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką yra traktuojamas kaip kriminalinė bausmė. „Areštas ateityje iš ATPK išvis turėtų išnykti“, – tikino jis.
Pasak S. Šedbaro, jeigu nors vienas Lietuvos pilietis pasiskųstų Strasbūro teismui, EŽTT paskirtą areštą traktuotų kaip kriminalinę bausmę.
„Kol kas mes tokių bylų neturime, bet jeigu atsidurtų Strasbūre, mes turėtume didelių problemų dėl administracinio arešto – tai yra laisvės apribojimas, o jis yra draudžiamas“, – tikino jis.
Sieks, kad viešieji darbai būtų skiriami priverstinai
Vis dėlto, S. Šedbaras pripažino, kad kai kuriuos pažeidėjus tenkindavo teismų skiriamos arešto bausmės.
„Palaukę metus eilėje jie labai mielai 15 parų pasivarto ant gulto, dar pavalgo valdiškos duonos, todėl areštinės ir yra perpildytos, – sakė jis. – Poveikio atitrūkimas nuo padarytos veikos yra labai blogas dalykas, pažeidėjas ją iš karto turėtų pajausti – paskyrė, ir iš karto eini šluoti gatvių. Jeigu tai pavyktų pasiekti, būtų daugiau naudos“.
Seimo nario teigimu, Vidaus reikalų ministerija ruošia ATPK pataisas, kuriomis turto neturintys ir baudų nemokantys pažeidėjai būtų priverstinai siunčiami dirbti viešuosius darbus. Tikimasi, kad šios pataisos jau rudenį bus pateiktos Seimui.
„Europos žmogaus teisių konvencijoje pasakyta, kad priverstinis darbas yra draudžiamas, išskyrus tam tikrus atvejus“, – patikino S. Šedbaras.
Pasak jo, Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltušytė nurodė, kad pagal Tarptautinės darbo organizacijos praktiką galima pabandyti priverstinai skirti viešuosius darbus, jeigu žmogus yra darbingas.
„Turime vilties, kad EŽTT, jeigu tokias nuobaudas teismas skirs pagal įstatymą, nepripažins neleistinomis“, – sakė S. Šedbaras.
Tiesa, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pripažįsta, kad kol netobuli įstatymai trukdo nubausti piktybinius pažeidėjus jie greičiausiai taip ir nepajus poveikio priemonių.
„Turi būti visa grandinė, veikti visa sistema – jeigu teismas paskyrė viešuosius darbus, tai savivaldybė turi vykdyti“, – parlamentaro teigimu, sistemos ratas Lietuvoje dar nepajudėjo iš pirminio taško.