"Jokių pertvarkų ir doktrininių nuostatų keitimo nėra ir negali būti. Konstitucinis Teismas karta iš kartos seka ta pačia linija, tai yra konstitucijos aiškinimas, ir jis negali būti kitoks", - ketvirtadienį prisistatydamas Seime kalbėjo R.K.Urbaitis.
Anot jo, Konstitucijos doktrinos normų keitimas teoriškai galėtų būti tik tuomet, "kai iš esmės pasikeistų tie teisiniai santykiai, kuriuos reikėtų iš naujo reguliuoti, arba pasikeistų atitinkama Konstitucijos norma".
Kandidatą į KT vadovus pristačiusi prezidento patarėja Solveiga Cirtautienė taip pat pabrėžė, kad R.K.Urbaitis jau šešerius metus dirba KT teisėju, ir jo patirtis, žinios turėtų padėti jam užtikrinti tinkamą KT veiklos, darbo, suformuotos konstitucinės doktrinos tęstinumą ir pereinamumą.
"Svarbu, kad KT suformuota konstitucinė doktrina pasižymėtų tokiomis savybėmis kaip tęstinumas, stabilumas ir perimamumas ir kad ji nebūtų dažnai ir nepagrįstai keičiama", - tvirtino valstybės vadovės patarėja.
Pats kandidatas teigė, kad reikėtų keisti KT darbo organizavimą, nes dabar visi devyni teisėjai dirba prie vienos bylos, drauge ne tik svarstydami sprendimą, bet ir redaguodami tekstą.
"Nė vienoje šalyje nėra, kad devyni teisėjai sėdėtų ir spręstų, kur padėti kablelį ir kaip redaguoti tekstą", - sakė R.K.Urbaitis. Jo teigimu, techninį darbą turėtų daryti KT darbuotojai, o ne teisėjai. Pastarieji turėtų tik generuoti idėjas.
"Dėl to taip lėtai nagrinėjamos bylos", - sakė kandidatas į KT pirmininkus.
Jo duomenimis, prieš trejus metus KT buvo pateikti 51 prašymas, juos planuota išnagrinėti per dvejus metus. Dabar KT guli 172 prašymai.
R.K.Urbaitis pabrėžė, kad būtina sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus.
Teisėjas taip pat sakė, kad reikės grįžti prie individualaus skundo KT įteisinimo klausimo. Mat praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse piliečiai gali tiesiogiai kreiptis į KT, jeigu mano, kad jų teisės pažeidžiamos.
KT pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas prezidento teikimu.
69 metų R.K.Urbaitis - didžiausią teisininko darbo stažą turtintis KT teisėjas. Jis šiuo metu laikinai eina KT pirmininko pareigas vietoj kadenciją baigusio KT pirmininko Kęstučio Lapinsko.
R.K.Urbaitis yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dirbo Šakių rajono, vėliau Kauno miesto teismuose teisėju. 1984 metais jis priimtas į Lietuvos advokatų kolegiją, buvo jos tarybos prezidiumo narys, 1993 metais paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Šį teismą reorganizavus, dirbo Kauno apygardos teismo teisėju, nuo 1999 metų - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Konstitucinio Teismo teisėju R.K.Urbaitis paskirtas 2005 metų kovą. Jo kadencija baigsis 2014 metais.
Kovą baigėsi trijų KT teisėjų - K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono Namavičiaus - kadencija. Juos pakeitė Egidijus Bieliūnas, Gediminas Mesonis ir Dainius Žalimas.
Iš viso KT sudaro devyni teisėjai.
Teismo uždavinys - garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, išaiškinti, ar įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.