V. Savickienės ieškinį valstybei, atstovaujamai Vyriausybės ir Prezidentūros, antradienį pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Buvusi teisėja į bylą trečiuoju asmeniu buvo patraukusi Teisėjų tarybą, pritarusią prezidentės dekretui dėl teisėjos atleidimo iš pareigų, tačiau antradienį jos advokatas Virgilijus Kaupas teismui įteikė patikslintą ieškinį ir tarybą įtraukė taip pat atsakovu.
Į fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo skandalą pakliuvusi buvusi teisėja teismo prašo ne tik panaikinti D. Grybauskaitės dekretą, bet ir pripažinti jos atleidimą neteisėtu bei priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, ji prašo priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinę pravaikštą.
V. Savickienė iš teisėjos pareigų buvo atleista praėjusių metų lapkričio 5-ąją prezidentės dekretu, gavus Teisėjų tarybos pritarimą.
Prezidentūra nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad teisėjo vardą pažeminusi V. Savickienė pagrįstai buvo atleista iš pareigų. Tuo tarpu Vyriausybė, kuriai bylos pralaimėjimo atveju tektų sumokėti neturtinės žalos atlyginimą, teismui kol kas nenurodė savo pozicijos.
V. Savickienės pavardė figūruoja ir jos sutuoktinio, Panevėžio apygardos teismo teisėjo Rimanto Savicko baudžiamojoje byloje. Joje Generalinė prokuratūra kaltinimus pareiškė ir teisėjų dukrai bei bankroto administratoriui.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. Savickas piktnaudžiavo tarnybine teisėjo padėtimi, klastojo procesinius dokumentus, kurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jam patikėto bei jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymą.
R. Savickas kaltinamas ir tuo, jog kyšininkavo – už palankių procesinių sprendimų priėmimą savo nagrinėjamoje civilinėje byloje iš bankroto administratoriaus priėmė 2400 litų kyšį, suklastojo procesinius dokumentus.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) V. Savickienei buvo iškėlusi drausmės bylą, nes ji pažeidė etiką, kai piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi bandė paveikti kitus asmenis ir siekė naudos savo šeimai. Be to, ji privalėjo savo darbe ir privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, garbingai, bet to nepadarė. V. Savickienei drausmės byla iškelta ir dėl to, kad ji privataus gyvenimo netvarkė taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija.
Komisija pažymėjo, kad teisėja, žinodama, kad prašo pagalbos išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, turėjo suprasti, kad taip skatina kitus asmenis atlikti neteisėtus veiksmus ir tuo pademonstravo nepagarbą teise.
Drausmės bylą teisėjai pasiūlė iškelti Generalinė prokuratūra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teikimuose TEDK nurodoma, kad V. Savickienė paprašė teismo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės paslaugos – paklausti, ar gydytoja dirbanti jos sesuo Danutė Navickienė negalėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimo teisėjos dukrai Justei Savickaitei.
Gydytoja sutiko ir nedarbingumo pažymėjimą J. Savickaitei išdavė jos net neapžiūrėjusi. Šį dokumentą jauna mergina vėliau pristatė Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui, kuriame dirbo posėdžių sekretore.
Gydytoja D. Navickienė ir posėdžių sekretorė V. Jacevičienė prokurorams patvirtino, kad V. Savickienė prašė išduoti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.
„Fiktyvaus pažymėjimo neprašiau, nes, mano akimis žiūrint, tada dukra jautėsi prastai, - yra sakiusi sakė teisėja, prašiusi sekretorės paklausti, ar būtina pas gydytoją atvežti J. Savickaitę. – Sekretorė sakė, kad sesuo prašė kuriam nors iš tėvų ateiti – aš negalėjau, tad nuėjo R. Savickas, bet jis taip ir nesuprato, ko jį kvietė“.
Teisėja aiškino, kad gydytoją D. Navickienę ji pažinojo ne vienerius metus ir visada į ją kreipdavosi ligos atveju. „Ji buvo labai gera mano draugė daugybę metų“, – patikino V. Savickienė.