Už projektą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 2, 14 susilaikė.
Pagal dar praėjusios kadencijos Seime užregistruotą projektą, Konstitucijoje norima įrašyti normą, kad Seimas skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus ir šių teismų pirmininkus.
Kitas Konstitucijos straipsnis turėtų būti papildytas, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
Be to, LVAT teisėjai būtų įrašyti šalia Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo teisėjų, kuriems už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog kad padarytas nusikaltimas, Seimas galėtų surengti apkaltą.
Pagrindinio šalies įstatymo papildymo iniciatoriai teigia, kad dabar Seimas išvis nedalyvauja skiriant LVAT teisėjus.
"Turint omenyje svarbias šio teismo funkcijas ypatingai vieningos teismų praktikos formavime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrime turėtų dalyvauti ir Seimas", - tvirtinama projekto aiškinamajame rašte.
"Jeigu LVAT pirmininkas bus skiriamas Seimo, jam galios ir kitos procedūros, kurios galioja Seimo skiriamiems pareigūnams (...) Tai suteiks galimybę Seimui labiau išnagrinėti teikiamą kandidatūrą ir taikyti visą atskaitomybę ir atsakomybę", - tvirtino viena iš projekto autorių konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramakienė.
Tuo metu Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis abejojo, ar dėl to verta keisti Konstituciją.
"Šis projektas gimė spontaniškai ir neparuoštai. Konstituciją reikia keisti, jeigu to labai labai reikia visuomenei. Dabar aš tokio poreikio nematau", - tvirtino jis.
Parlamentaro teigimu, priėmus dabartines pataisas vėliau, jeigu atsirastų poreikis administracinius teismus įjungti į bendros kompetencijos teismų sistemą, vėl tektų keisti pagrindinį šalies įstatymą.
"Ar dėl šių pakeitimų teismai pradės dirbti geriau? Abejoju", - kalbėjo V.Žiemelis.
Konstitucijos pataisos Seime turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama du kartus iš eilės. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Projektas būtų laikomas priimtu, jeigu per kiekvieną balsavimą už jį balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių.