„Tas klausimas buvo iškilęs anksčiau dėl teisėjų, kuriems pagal įstatymus numatyta kadencija iki 65 metų ir teismų pirmininkai galėdavo spręsti, ar pailginti šitą amžių iki 70 metų. Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai yra negalima, nes tai gali būti susiję su tam tikru poveikiu tiems teisėjams, kad jie vienaip ar kitaip nagrinėtų bylas. Panaši situacija yra iškilusi su notarais ir antstoliais. Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant šį klausimą iškilo analogiški argumentai, kad neturėtų kažkoks valstybės pareigūnas, šiuo atveju politikas, vertinti, spręsti, kuris yra geras antstolis ar notaras, o turėtų būti suvienodintas amžius, kurį pasiekus iš tiesų vienas ar kitas asmuo išeina į pensiją“, – pristatydamas projektą sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija).
Pataisai leisti notarams ir antstoliams darbuotis iki 70 metų prieštaravo kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Varaška: „Iš tiesų amžių suvienodinti reikia, apie tai seniai buvo kalbėta, tačiau gal ne iki 70 metų. Auginami universitetuose šimtai tūkstančių jaunų teisininkų, apie kurių galimybes integruotis teisinėse profesijose mes nuolat kalbame kaip apie nepasiekiamą perspektyvą, ir 70 metų notarus, antstolius mes įsivaizduojame ateityje triūsiant atsakingai, sudėtingiausių sandorių arba rimčiausių teisimų sprendimų įgyvendinimo praktikoje?“.
Teikiamais projektais tikslinamos ir antstolių bei notarų veiklos išlaidų pagrindimas: siūloma, kad antstoliai vykdymo išlaidas turėtų grįsti ekonominiais skaičiavimais užtikrinant antstolio ekonominį nepriklausomumą, skatinant efektyvų išieškojimą ir atsižvelgiant į veiklų reikalingų antstolio funkcijoms vykdyti pobūdį ir vertę; vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių; antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką (siūlymas paryškintas), vykdomosios bylos administravimo išlaidos turėtų atitikti antstolio ir jo darbuotojų patirsiamas, bet ne patirtas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti.
Atitinkamai siūloma papildyti Notariato įstatymą 19¹ straipsniu, kuriame numatyti tokie notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijai: tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertė; atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdis; notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimas; notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės rizika; kryžminis subsidijavimas.
Už Antstolių įstatymo pataisų projektą balsavo – 64, prieš – 2, susilaikė 9 Seimo nariai. Už Notariato įstatymo pataisų projektą balsavo – 66, prieš – 2, susilaikė 7 Seimo nariai.
Pagrindiniu abiems projektams svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – birželio 9 d.