Anksčiau apklausiama Generalinėje prokuratūroje D. Mekšraitienė pripažino, kad būtent ji pataisė savo sprendimą, tik negalėjo nurodyti aplinkybių, kuriomis tai padarė. Tą patį ji pakartojo ir Teisėjų taryboje, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl teisėjos atleidimo iš pareigų.
Prezidentei nusprendus D. Mekšraitenę atleisti iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo, dabar jau buvusi Kauno teisėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pareikalavo ne tik panaikinti šalies vadovės dekretą, bet ir kitus su jos atleidimu bei veiklos vertinimu susijusius sprendimus, tarp jų – ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Gintaro Kryževičiaus surašytą išvadą apie teisėjos veiklą.
Nusivilkusi teisėjos mantiją D. Mekšraitienė pakeitė savo poziciją ir dabar teigia negalinti patvirtinti, kad parašas ant sukčiui palankaus teismo sprendimo yra rašytas būtent jos ranka. Buvusi teisėja ir jos advokatė teisme pareiškė, kad į bylą turi būti išreikalautas jos pačios priimto sprendimo originalas, pagal kurį esą būtų galima atlikti rašysenos ekspertizę – ar iš tikrųjų jame yra būtent D. Mekšraitienės raštas.
Kad šis dokumentas yra būtinas nagrinėjant D. Mekšraitienės ieškinį Prezidentūrai, dar prieš porą mėnesių buvo nusprendęs ir teisėjas Virginijus Kairevičius.
Bylą nagrinėjantis teisėjas pirmadienį užsitraukė D. Mekšraitienės advokatės Vidos Kisielienės nemalonę – suabejojusi teismo šališkumu, ji pareiškė nušalinimą. Teisininkė aiškino, kad teisėjas nėra suinteresuotas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, be to, galimai jau yra susidaręs išankstinę nuomonę.
Tai jau antras iš D. Mekšraitienės pusės teisėjui V. Kairevičiui pareikštas nušalinimas – pirmas dėl neprijungtų kai kurių dokumentų buvo pripažintas nepagrįstu, todėl pareiškus jau antrą nušalinimą toje pačioje byloje prezidentės atstovė Rasa Svetikaitė pareiškė, kad teismas turėtų spręsti klausimą dėl advokatės piktnaudžiavimo proceso teisėmis, siūlydama skirti baudą bei apie elgesį teismo proceso metu pranešti Advokatų tarybai.
Po beveik valandą trukusios pertraukos teisėjas V. Kairevičius paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas nusprendė jo nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo – D. Mekšraitienės advokatės pareikštas prašymas yra nepagrįstas.
D. Mekšraitienė: niekas neturi teisės kištis į teisėjo veiklą
Buvusi teisėja aiškino, kad iš darbo buvo atleista remiantis esą tendencingais ir tikrovės neatitinkančiais faktais – esą Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) priėmė neobjektyvų sprendimą, kuriame buvo vertinama jos jurisdikcinė veikla.
„Aš buvau apkaltinta pagal medžiagą, kurioje pateikti tendencingi, tikrovės neatitinkantys duomenys“, – teigė buvusi Kauno teisėja. Jai neįtiko ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo išvada.
D. Mekšraitienė pažymėjo, kad teismų savivaldos institucijos skubėjo norėdamos ją atleisti iš pareigų bei esą „panaudojo ne tik Konstitucijai prieštaraujančias priemones“.
Buvusi teisėja pareiškė, kad nepripažįsta, kad ranka taisė sprendimą, kuriuo vienam sukčiui buvo sudaryta galimybė įgyti svetimą būstą.
„Tai neigiu, nes Generalinėje prokuratūroje apklausiama buvau labai skubotai, mačiau tik to sprendimo kopiją, vizualiai žiūrint galbūt ir matosi, kad galėtų būti padaryta mano ranka, tačiau aš neatsimenu aplinkybių, todėl šiuo metu aš neigiu, kad šitas įrašas padarytas mano ranka“, – pirmadienį pareiškė D. Mekšraitienė.
Ji taip pat pripažino, kad Teisėjų taryboje buvo prasitarusi, jog norėtų išeiti iš darbo savo noru, tačiau taip elgėsi tik dėl to, kad esą „žiniasklaida išpūtė labai didelį burbulą“, be to, jos esą nepalaikė kai kurie kolegos.
Teisėjos sprendimas leido sukčiui užvaldyti butą
Iš teisėjos pareigų atleista D. Mekšraitienė dėl savo priimtų sprendimų ne kartą buvo neigiamai minima žiniasklaidoje, Teisėjų garbės teismas anksčiau jai yra skyręs papeikimą, ši nuobauda jau išnykusi.
Teisėjos pavardė buvo minima ir EBSW byloje – Seimo komisija siūlė teisėją patraukti atsakomybėn.
Prezidentė D. Grybauskaitė praėjusių metų rugpjūčio 4-ąją nusprendė atleisti teisėją D. Mekšraitienę iš pareigų, nes, jos įsitikinimu, teisėjas savo veikla ir elgesiu privalo stiprinti teismų autoritetą, o ne jį žlugdyti, nes visuomenė niekada nepasitikės teismais, jei juose dirbs teisėjai, negerbiantys savo pareigų, žmogaus ir įstatymo. Pasak šalies vadovės, negali būti toleruojamas nė vienas aplaidžiai dirbantis teisėjas, nes pagal tai yra vertinama visa teismų sistema ir visi Lietuvos teisėjai.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas yra konstatavęs, kad D. Mekšraitienė kauniečiui Benjaminui Zakui sudarė sąlygas neteisėtai paveldėti prabangų butą su maždaug 100 tūkst. Lt įvertintomis antikvarinėmis vertybėmis.
Sukčiui būstą Kaune, Vydūno alėjoje savo sprendimu padėjusi įgyti teisėja D. Mekšraitienė baudžiamosios atsakomybės išvengė – jau yra suėjęs senaties terminas.
Bylos duomenimis, B. Zakas dar 2004-ųjų sausį Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių ir jame nurodė melagingus duomenis, kad Vydūno alėjoje esančio buto ir ūkinio pastato savininkui Bronislovui Galinaičiui suteikė 45 tūkst. Lt paskolą remontui. Kadangi B. Galinaitis mirė taip ir negrąžinęs skolos, B. Zakas prašė perleisti visą jo nuosavybę – jis neturi įpėdinių.
Teisėja D. Mekšraitienė ieškinį patenkino bylos net nenagrinėjusi posėdžių salėje – įpareigojo valstybės įmonę Registrų centras įregistruoti butą ir ūkinio pastato dalį B. Zako vardu.
Kai B. Zakas kreipėsi į Registrų centrą, darbuotojai atsisakė įregistruoti dokumentus – teismo sprendime nebuvo nurodyta nuosavybės forma.
„Po to buvo sprendimas buvo pataisytas ir jame buvo ranka įrašyti žodžiai „nuosavybės teise“. Šiuos žodžius įrašė teisėja, priėmusi sprendimą“, – teisme aiškino viena centro darbuotoja, pabrėžusi, kad pagal teismo sprendimą butas buvo įregistruotas B. Zako vardu, jam išduotas nuosavybės pažymėjimas.
Tik vėliau paaiškėjo, kad B. Zakui buvo perrašytas būstas, kuris net nepriklausė B. Galinaičiui – teismas nepatikrino, ar iš tikrųjų vyras valdė būstą Vydūno alėjoje.
Visa yla į viešumą išlindo, kai iš užsienio į Kauną grįžo tikrasis būsto paveldėtojas – nuėjęs į po motinos mirties (ji žuvo gaisre) paveldėtą būstą vyras sužinojo, kad čia jau įsikūrę kiti žmonės.
Pradėjęs domėtis, kaip neteko būsto, vyras sužinojo, kad jis atiteko B. Zakui už B. Galinaičio skolas. Butą B. Zakas pardavė už 60 tūkst. Lt, o jį įsigiję asmenys – už 640 tūkst. Lt.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu B. Zakas bandė įrodinėti, kad B. Galinaitis ilgą laiką gyveno su nukentėjusiojo motina ir po šios mirties paveldėjo butą. Tačiau jo versija teisme subliuško – pasirodo, tik 2000-aisiais B. Galinaitis grįžo iš įkalinimo įstaigos, kurioje kalėjo už savo žmonos nužudymą. Laisvėje B. Galinaitis gyveno B. Zako namuose.
Kadangi jis pažinojo būsto Vydūno alėjoje savininkę, po jos žūties gaisre B. Zakas, įtariama, nusprendė jį užvaldyti.
Bylos nagrinėjimo metu apklausta D. Mekšraitienė aiškino, kad B. Zakui priimtame palankiame sprendime galėjo būti padarytas prierašas jos ranka prie rezoliucinės dalies, nes esą tuo metu teisme buvo labai dideli darbo krūviai ir nutartys dėl klaidų ištaisymo rašomos nebuvo.