Tai, anot mokslininkų trukdytų užtikrinti vienos iš kertinių demokratijos laisvių tinkamą įgyvendinimą.

Teisės instituto teigimu, dabartiniame Susirinkimų įstatyme numatytų pagrindų, kuomet leidimas atsisakomas išduoti (kai gali būti pažeistas valstybės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė, kitų asmenų teisės ir laisvės) pašalinimas, tik prisidėtų prie teisės nenuspėjamumo įsigalėjimo.

Išvadą pateikę teisės ekspertai siūlo atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, kurios pagrindu galima išskirti konkrečius kriterijus, kurie neleistų dviprasmiškai interpretuoti minėtųjų pagrindų. Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs, jog negalima atsisakyti leisti organizuoti susirinkimo visuomenės saugumo pagrindu, jei kyla įtampos grėsmė tarp priešingų pažiūrų grupių ar pavienių prie susirinkimo ketinančių prisijungti asmenų ir teisėsauga yra pajėgi užtikrinti visuomenės saugumą. Atitinkamai siūloma papildyti ir Lietuvos Susirinkimų įstatymą.

Pasak išvadą rengusio Teisės instituto eksperto Johano Baltrimo, susirinkimų draudimų atvejai rengiamame įstatymo projekte turi būti detaliai aptarti, o ne išbraukti.

„Juos detalizavus būtų tiksliau apibrėžta susirinkimus leidžiančio viešojo subjekto diskrecija ir tokiu būdu užkirstas kelias nepagrįstai riboti susirinkimų teisę spekuliuojant abstrakčiais pagrindais“, – pažymėjo teisės specialistas.

Išvados rengėjų manymu, demonstruojant pagarbą žmogaus teisėms, sąlygos, kurioms esant viešas susirinkimas nėra galimas, turėtų būti detalizuojamos bei aiškiai numatoma, kokioms aplinkybėms esant, atitinkama institucija neturi teisės drausti viešo susirinkimo.