Tačiau, pasak teisinių paslaugų kontoros „D legals“ teisinininkės Vaivos Bruzgulytės, gyventojams nereikės daryti – metrologinę šilumos skaitiklių patikrą privalo organizuoti šilumos tiekėjas.

Pagal teisės aktų nuostatas tokia patikra privalomai atliekama kas 4 metus (priešingu atveju skaitiklių rodmenys būtų netikslūs, ir dėl to jais naudotis būtų draudžiama) ir, administruojančių bendrovių teigimu (kurioms, beje, pritaria ir Vilniaus miesto savivaldybės bei Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovai), dėl tos priežasties, jog šilumos skaitikliai yra buto savininkų nuosavybė, pareiga organizuoti patikrą bei atitinkamai padengti visas susijusias išlaidas atitenka būtent gyventojams.

Tuo tarpu Valstybinės metrologijos tarnybos atstovas nurodė, kad butuose esančių skaitiklių patikra apskritai nėra privaloma, kadangi privalomai tikrinami tik atsiskaitomieji skaitliukai (įvadiniame šilumos punkte esantys apskaitos prietaisai, už kurių priežiūrą bei patikrą atsako šilumos tiekėjas), bet ne paskirstomieji (butų skaitikliai).

Siekiant išsiaiškinti, kurie iš aukščiau nurodytų pasisakymai yra teisingi ir svarūs, bei atsakyti į klausimą, ar gyventojai išties privalo atlikti metrologinę skaitiklių patikrą, atsakymo paieškas protingiausia būtų sieti būtent su teisės aktų, teisinėje valstybėje turinčių privalomą teisinę galią, analize ir teismų praktika, taipogi vaidinančią svarbų vaidmenį teisės srityje.

Šilumos ūkio įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog šilumos tiekėjas savo lėšomis privalo užtikrinti atsiskaitomųjų skaitiklių tinkamą techninę būklę, nustatyti matavimų tikslumą ir organizuoti jų patikrą. Įstatyme taip pat apibrėžta, jo atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (skaitikliai) – tai vartotojams patiektos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

Kaip buvo minėta aukščiau, Valstybinės metrologijos tarnybos atstovas visuomenės informavimo priemonėmis išplatintame pranešime išdėstė savo nuomonę, jog šilumos vartotojų butuose esantys skaitikliai nėra vieninteliai, pagal kurių parodymus yra atsiskaitoma su šilumos tiekėju, todėl jie priskirtini ne prie atsiskaitomųjų, o prie paskirstomųjų skaitiklių rūšies.

Būtų galima tik spėlioti, kokiu pagrindu buvo įvesta tokia – paskirstomųjų skaitiklių – sąvoka, kadangi joks teisės aktas ne tik kad nepateikia jų apibrėžimo, bet apskritai niekur nėra išskiriama ir naudojama. Be to, ir pati Tarnybos atstovo išsakyta nuomonė yra klaidinga, kadangi pagal ją paneigiamas individualios apskaitos pagal butuose esančius skaitiklius momentas.

Teisinių paslaugų kontora „D legals“ teisininkė V. Bruzgulytė pažymi, jog su šilumos tiekėju atsiskaitoma tiek pagal įvadinio šilumos mazge esančio skaitiklio parodymus (šis skaitiklis, Tarnybos teigimu, ir yra vienintelis atsiskaitomasis), tiek ir pagal bute esančio skaitiklio parodymus.

Šildymo mokestis kiekvienam gyventojui yra paskaičiuojamas šia tvarka: nustatomas viso namo suvartotos šilumos kiekis, iš jo yra atimami kiekvieno buto šilumos skaitiklių parodymai, kurie be kita ko parodo kiekvieno buto suvartotos šilumos kiekį, ir galiausiai gautas šilumos kiekis padalijamas proporcingai kiekvieno buto užimamam plotui. Galutinis duomuo parodo, koks šilumos kiekis, skirtas šildyti bendrojo naudojimo patalpas, tenka kiekvienam butui. Šis duomuo sudedamas kartu su konkrečiam bute suvartotos šilumos kiekį parodančiu duomeniu, ir gaunamas galutinis skaičius, pagal kurį skaičiuojamas mokestis už šilumą. Remiantis šia šilumos mokesčio paskaičiavimo procedūra, tampa akivaizdu, kad tiek įvadinio, tiek bute esančio skaitiklių rodmenys yra būtini, siekiant atsiskaityti su šilumos tiekėju, todėl abu skaitikliai yra atsiskaitomieji, ir už abiejų jų priežiūrą, patikrą yra atsakingas ne kas kitas kaip tik šilumos tiekėjas.

V. Bruzgulytė pažymėjo, jog tokia pozicija sutampa ir su Lietuvos teismų išaiškinimais. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje savo nutarčių ir nurodė, jog „karšto vandens apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos yra naudojamos ne tik karšto vandens šilumos ir (ar) vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti, bet taip pat šių prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitymui su Šilumos tiekėju, todėl tokie skaitikliai laikyti atsiskaitomaisiais“.

Karšto vandens skaitikliai, anot teismo praktikos, yra analogiški šilumos skaitikliams, esantiems šilumos vartotojų butuose, nes būtent jų rodmenų pagrindu yra atsiskaitoma su šilumos tiekėju.

Taigi akivaizdu ir neginčytina tai, jog daugiabučius namus administruojančių bendrovių pranešimai dėl privalomos periodinės skaitiklių patikros atlikimo toje dalyje, jog patikrą privalo organizuoti ir apmokėti gyventojai, buvo visiškai nepagrįsti ir klaidingi.

Pasak teisinių paslaugų kontoros „D legals“ teisinininkės, metrologinę šilumos skaitiklių patikrą privalo organizuoti šilumos tiekėjas (pvz., „Vilniaus energija“) iš savo lėšų ir savo atsakomybe.