Mokymosi atostogų suteikimo tvarka
Mokymosi atostogos – tai viena iš DK 178 straipsnyje numatytų tikslinių atostogų rūšių. Šios atostogos suteikiamos konkrečiam tikslui, būtent stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti, o besimokantiesiems bendrojo lavinimo mokyklose ir aukštesniosiose ar aukštosiose mokyklose: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti; įskaitoms pasirengti ir laikyti; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultacijoms; diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti. Darbuotojams, dirbantiems pagal kelias darbo sutartis, tokios atostogos suteikiamos kiekvienoje darbovietėje.
DK 181 straipsnyje numatyta, kad darbuotojo teisės į mokymosi atostogas darbdavys savo iniciatyva negali suvaržyti. Numatytas minimalus mokymosi atostogų terminas negali būti trumpinamas, be to, abiejų darbo sutarties šalių valia gali būti pratęstas. Darbuotojas, parašęs prašymą suteikti mokymosi atostogas, kartu turi darbdaviui pateikti ir atitinkamos mokymo įstaigos pažymą apie egzaminų, įskaitų ir kitų užsiėmimų laiką. Be to, darbdavys turi teisę pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų tam tikrus įrodymus, patvirtinančius, kad mokymosi atostogas darbuotojas panaudojo būtent konkrečiam tikslui (mokymo įstaigos pažymą apie įvykdytus mokslo planus, studijų knygelę su žymomis apie išlaikytus egzaminus ir pan.).
Darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, pageidaujant kasmetinės atostogos derinamos prie mokymosi, tai yra egzaminų, įskaitų, diplominio darbo gynimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko (DK 169 str. 4 d. 7 p.), tačiau ši darbuotojo teisė nėra absoliuti.
Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), aiškinant DK 181 str. 2 dalies normą teleologiniu (pagal tikslą) ir lingvistiniu metodais, darytina išvada, kad joje ne tik nenustatyta darbdavio teisės atsisakyti suteikti darbuotojui tikslines mokymosi atostogas, bet ir, kitaip nei kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, mokymosi atostogų laikas derinamas ne šalių susitarimu, o priklauso nuo to, kokiu tikslu atostogų prašoma, ir siejamas su egzamino, įskaitos laikymo ar kitokios mokymosi užduoties atlikimo laiku. Taigi darbuotojo teisės į mokymosi atostogas atveju šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, palyginti su teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarka, modifikuojasi – darbuotojas turi daugiau garantijų, o darbdavio teisės labiau apribotos.
Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal DK 169 str. 7 dalį asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jiems pageidaujant derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Ši norma tam tikru požiūriu apriboja darbo sutarties šalių susitarimo dėl kasmetinių atostogų suteikimo laiko laisvę. Darbuotojui įgyvendinus teisę į tikslines atostogas ir jam pageidaujant, kasmetinės atostogos turėtų būti derinamos prie darbuotojo tikslinių mokymosi atostogų laiko. Kita vertus, ši darbuotojo teisė nėra absoliuti, įstatymo formuluotė „derinamos“ suponuoja šalių įpareigojimą tartis atsižvelgiant į viena kitos interesus. Tai, kad DK 181 straipsnio nuostatos suteikia darbuotojui teisę reikalauti suteikti tikslines mokymosi atostogas tam tikru konkrečiu, mokymo įstaigos dokumentais pagrįstu laiku, nereiškia, kad darbdaviui uždedama pareiga kartu su tikslinėmis atostogomis (prieš jas arba iš karto po jų) suteikti darbuotojui kasmetines atostogas. Bet kuriuo atveju kasmetinės atostogos prie tikslinių atostogų turi būti derinamos (LAT 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-437/2008).
Mokymosi atostogų trukmė
DK 181 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:
1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui;
2) įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi dienas kiekvienai įskaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti – trisdešimt dienų;
5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po šešias dienas kiekvienam egzaminui.
Į čia nurodytą dienų skaičių įskaitomos visos kalendorinės dienos, tarp jų ir poilsio bei švenčių dienos. Tačiau į mokymosi atostogų trukmę neįskaitomas darbuotojo kelionei sugaištas laikas.
Mokymosi atostogų apmokėjimas
Mokymosi atostogos iš esmės yra viena iš nemokomų atostogų rūšių. Šios atostogos apmokamos tik tuo atveju, kai darbuotojas mokosi įmonei siunčiant arba kai tai numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje, šalių pasirašytoje darbo sutartyje, arba šalių sutarta atskirai pasirašytame susitarime. Visais kitais atvejais mokymosi atostogos gali būti apmokėtos, jei darbdavys su tuo sutinka.
Darbuotojui, kuris dirbdamas dar ir mokosi, t. y. laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ar aukštąsias mokyklas turėdamas įmonės siuntimą, už suteikiamas mokymosi atostogas įmonė moka ne mažesnį kaip vidutinį jo darbo užmokestį (DK 210 str. 1 d.).
Darbuotojui, kuris laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, klausimas, ar mokėti jam už mokymosi laiką, sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių sutarimu. Tokiu atveju mokymosi metu darbuotojo mėnesio uždarbis negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (DK 209 str. 2 d.). Jeigu darbuotojas tuo metu dirba ne visą darbo krūvį, šios išmokos atitinkamai mažinamos (DK 146 str. 3 d.). Be to, besimokantiems darbuotojams kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos papildomos lengvatos ir garantijos (DK 209 str. 1 d.).
Kartais darbo sutarties šalys pasirašo susitarimą, kad darbdavys apmoka darbuotojui visas mokymosi išlaidas aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, o darbuotojas už tai įsipareigoja baigęs mokyklą dirbti pas darbdavį sutartą metų skaičių. Kai darbuotojas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir anksčiau nei sutarta be svarbių priežasčių palieka darbovietę arba yra atleidžiamas iš darbo už kaltus veiksmus, įmonė gali kreiptis į teismą ir išreikalauti iš tokio darbuotojo už jo mokslą sumokėtus pinigus per paskutiniuosius darbo metus, kai toks darbuotojo įsipareigojimas buvo numatytas jo darbo sutartyje. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai (DK 95 str. 5 d.).
Mokymosi atostogų įskaitymas į darbo stažą
Kai darbuotojui suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, jos esminės reikšmės darbuotojo darbo stažui neturi. Jeigu darbuotojas šiomis atostogomis naudojosi nemokamai, įmonės administracija per 3 darbo dienas turi išsiųsti „Sodros“ teritoriniam skyriui pranešimą (forma 12-SD) apie apdraustojo asmens nedraudiminio laikotarpio pradžią, o vėliau – ir apie to laikotarpio pabaigą (Žin., 2010, Nr. 73-3728).
DK 170 str. 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos nemokamos atostogos, bet ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Vadinasi, nemokamos mokymosi atostogos, viršijančios 14 kalendorinių dienų, nebus įskaitytos į darbo metus gauti kasmetines atostogas.
Žurnale „Vadovas“ Nr. 12 skaitykite
Perki prekę iš bankrutuojančio – nepamiršk PVM
Remiantis Statistikos departamento pateikiama informacija, per 2009 m. pradėtų naujų bankroto procesų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 92,6% ir siekė 1843. Palyginkite: 2008 m. pradėti 957 bankroto procesai, o per šalį palietusią 1999 m. Rusijos krizę – 247. Bankrutuojančių įmonių nuolat daugėja, o tai skaudžiai atsiliepia šalies ūkio būklei, tačiau kartu sudaro sąlygas kitiems rinkos dalyviams įsigyti turto už patrauklią kainą. Atliekant tokius sandorius svarbu žinoti tam tikras mokestines prievoles, susijusias su PVM taikymu, apskaičiavimu ir atskaitos ypatybėmis.
Gyventojas perleido nekilnojamąjį turtą: kokius mokesčius privalu sumokėti ir deklaruoti?
Gyvenime įgyjame ir perleidžiame nekilnojamąjį turtą. Perleisti galima dovanojant arba parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn. Pastaruoju atveju gaunama pajamų, kurioms pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPM įstatymas) taikomos tam tikros apmokestinimo taisyklės. Šiame straipsnyje jas ir aptarsime.
Efektyvus vadovavimas – verslo sėkmės garantas
Bet kokios įmonės egzistavimas prasideda nuo vadovo. Būtent jis nustato, kokie įmonės tikslai, kokią veiklą vykdys, atrenka darbuotojus, skiria jiems atitinkamas užduotis, planuoja organizacijos ateitį. Tad efektyvus vadovavimas – menas įtikinti kitus savo noru padaryti tai, ko nori tu.
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra
Pastaruoju metu tenka vis dažniau sutikti žmonių, kuriems darbas ir įvairūs įsipareigojimai užima vis didesnę gyvenimo dalį. Taigi asmeniniams norams, laisvalaikiui, poilsiui ar artimiems žmonėms skiriama daug mažiau laiko. Norime to ar nenorime, tačiau šiuo atveju neišvengiamas vidinis konfliktas tarp „noriu“ ir „privalau“. Aptarsime žingsnius, padėsiančius suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą.