Skambiais pavadinimais pasivadinusių bendrovių „Teisingumas“ ir „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ 30 metų direktorius Tomas Martišius, jo 54 metų motina Lidija Martišienė ir 26 metų pavaldinys Gžegožas Ingelevičius šeštadienį stojo prieš teismą – trijulės bylą pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas.
Kaip paskelbė byloje valstybės kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Bliuvas, bendrovės „Teisingumas“ darbuotojas G. Ingelevičius vienai administracinį pažeidimą padariusiai vilnietei pareiškė, jog pažįsta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėją Gintarą Dzedulionį (dabar jis dirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme), kuris esą jos byloje priims šiai palankų nutarimą. Už tai mergina sumokėjo 4 tūkst. Lt, bet palankaus sprendimo neišgirdo, nes teisėjas apie tokią bendrovės „Teisingumas“ vadovų savivalę nieko nežinojo.
Dėl tarpininko kyšininkavimo kaltinimus prokurorai pareiškė ir T. Martišiui, kuris taip pat kaltinamas poveikiu vienam liudytojui. Be to, prokurorai nustatė, kad „Teisingumo“ vadovas prisidengė pažintimi su tuomečiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos vadovu Alfonsu Macaičiu ir tris pensininkus įkalbėjo pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus, nors jiems nesumokėjo 450 tūkst. Lt.
Geroje vietoje esantis 33 arų žemės sklypas atiteko T. Martišiaus motinai.
Už teisines paslaugas sumokėjo 63 tūkst. Lt
Susitikimas su jau praeityje teistu T. Martišiumi, jo motina bei darbuotoju trims Vilniaus pensininkams teisme „kainavo“ nemažai nervų – už teisines paslaugas sumokėję net 63 tūkst. Lt jie ne tik negavo naudos, bet ir prarado Vilniaus rajone, Gilužių kaime jiems priklausantį ir 450 tūkst. Lt kainavusį žemės sklypą.
„Vietoj to, kad mums padėtų, jie mus dar labiau įklampino“, – teisme pykčio neslėpė vilnietis Pavelas L., kuris su dviem savo seserimis byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Net kelis metus pensininkai buvo vedžiojami už nosies, tačiau vis tiek T. Martišiui mokėjo dideles sumas už tariamas teisines paslaugas, o galop ir pas notarę perrašė žemės sklypą.
Nukentėjusieji teisme pasakojo, kad Vilniaus rajone jie su dar septyniais giminaičiais yra paveldėję žemės sklypą ir norėjo jį padalinti į lygias dalis. Įvairių institucijų laiptus mynę šeimos nariai net per 20 metų nesugebėjo susitvarkyti dokumentų, nors buvo prašę ir teisininkų pagalbos. Dar į keblesnę situaciją jie pakliuvo, kai žemės sklypų planus nunešė užregistruoti į Registrų centrą, o iš čia juos paėmė giminaičiai, su kuriais jie nepasidalino žeme.
Prieš porą metų pensininkai iš pažįstamų gavo bendrovės „Teisingumas“ telefono numerį ir susisiekę su darbuotojais sutarė susitikti.
Su apskrities viršininku paslaptimis „dalijosi“ tualete
„Jų kontora skambiai pavadinta – teisininkai ir detektyvai, gražiai įrengta, – teisme pasakojo Pavelas L. – Direktorius mus priėmė, už pirmą susitikimą neėmė pinigų. Mums reikėjo, kad padėtų atgauti žemės sklypų planus. T. Martišius labai gražiai kalbėjo, sakė, turi daug pažįstamų, su visais draugauja, o ypač su A. Macaičiu. Vėliau jis sakė, kad jis turi mūsų dokumentus, bet jų neatiduoda, tačiau viską sutvarkys. Be to, T. Martišius sakė, kad su viršininku bendrauja tualete, nes nori, kad niekas negirdėtų jų paslapčių“.
Pensininko teigimu, T. Martišius visas problemas pažadėjo išspręsti, jis ir dvi jo seserys sumokėjo po 9 tūkst. Lt. Kai reikalai per 3 mėnesius nepajudėjo iš vietos, T. Martišius esą skundėsi, jog iškilo problemų, liepė ateiti dar vėliau, o tada esą paprašė kiekvienam sumokėti po 4 tūkst. Lt matininkui, kuris dirba visoje Lietuvoje.
„Be to, jis sakė, kad krizė pas mus, – prisiminė Pavelas L. – Davėme tuos pinigus, bet, pasirodo, ir tų jam buvo maža. Jis ir iš mano žmonos 6 tūkst. Lt paėmė“.
Pavelas L. prisipažino, kad T. Martišiui sumokėjo tris kartus po 9 tūkst. Lt, nes norėjo ne tik padalyti žemę, bet ir įteisinti statinius.
Sklypą perrašė teisininko motinai
Pensininkas neslėpė, kad seserimis jautė, jog yra mulkinamas, tačiau esą T. Martišius ir toliau gražiai kalbėdavo, žadėdavo visus reikalus sutvarkyti per Vilniaus apskrities viršininką.
Galop jis esą pareiškė, jog žemės sklypą reikia perrašyti A. Macaičiui, o jis tada visus reikalus sutvarkys ir grąžins ne tik dokumentus, bet ir sklypą. Pensininkai, nors ir dvejojo, bet sutiko nuvažiuoti pas notarą. Tačiau čia apskrities viršininko neišvydo – vietoj jo reikėjo sklypą perrašyti T. Martišiaus motinai L. Martišienei.
„Mums buvo pasakyta, kad notarei turime sakyti, jog už sklypą gavome 450 tūkst. Lt“, – sakė Pavelas L.
Jo sesuo Lena L. prisiminė, kad klausė L. Martišienės, ar jos sūnus neapgaus, ar tikrai viską sutvarkys, tačiau ši esą pasakiusi, jog viską, ką daro jos sūnus, padaro iki galo.
Jos jaunesnė sesuo Jadvyga J. teisme prisiminė, kad notarė net tris kartus klausė, ar jie tikrai gavo pinigus.
„Iš pradžių mes tylėjome, atrodė, kad iš kūno širdis tuo metu išskrido, – negalėdama tramdyti ašarų teisme kalbėjo pensininkė. – Mes pasakėme, kad gavome pinigus, kitaip čia nebūtume atvažiavę, nors iš tikrųjų mums niekas pinigų nemokėjo“.
Kai dokumentai pas notarę buvo sutvarkyti ir T. Martišius su savo pagalbininku bei motina pensininkų net nenorėjo parvežti namo savo automobiliu, jie suvokė, kad pakliuvo dar į didesnę bėdą. „Po dviejų dienų mes nuėjome pas notarę ir pasakėme, kad pinigų negavome“, – prisiminė moteris, iš karto su broliu ir seserimi nusprendusi pagalbos ieškoti pas pareigūnus.
Save vadino visagaliu – net ministrus gali pasodinti
Pensininkai teisme aiškino, kad T. Martišius yra labai gabus žmogus – esą jis moka žmones savo iškalba taip įtikinti, kad net išnyksta visos abejonės. „Toks įspūdis, kad jis mus užhipnotizuodavo“, – sakė Jadvyga J.
„Mūsų klaida, kad juo patikėjome, jis save vadino visagaliu – esą turi pažįstamų visose instancijose, ir advokatus, ir teisėjus gali pakeisti, net ministrus pasodinti“, – prisiminė Pavelas L.
Pensininkai dabar siekia, kad jiems būtų grąžintas sklypas bei pinigai, kuriuos už teisines paslaugas T. Martišiaus bendrovei sumokėjo. Tiesa, jie neturi jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų – jų tiesiog niekas jiems neduodavo.
Be to, jie paprašė priteisti po 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. „Mes savo visas santaupas atidavėme, net skolinomės pinigus, o jis iš mūsų pinigų ėjo per barus, gerai gyveno“, – piktinosi vyras.
„Jeigu jis teikė kažkokias mums paslaugas, tegul sau pasilieka 10 tūkst. Lt nuo mūsų trijų“, – sakė Pavelas L.
Tuo tarpu T. Martišius, L. Martišienė ir G. Ingelevičius jiems pareikštus kaltinimus neigia, tačiau parodymus žada duoti tik tuomet, kai teismas apklaus visus liudytojus. Beje, T. Martišius teisme pareiškė, kad už sklypą Vilniaus rajone pensininkams esą sumokėjo 450 tūkst. Lt, o šie vykstant pas notarą „labai džiaugėsi pinigais“.
Toliau teisinių paslaugų bendrovės vadovo, jo motinos ir pavaldinio bylą teismas žada atversti po dviejų savaičių.