Drausminės atsakomybės pagrindas

Darbuotojų pareiga – dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos Darbo kodekse (DK), o konkrečias pareigas sukonkretina ir detalizuoja pareigybės aprašymai, darbo reglamentai, kolektyvinės sutartys bei kiti vietiniai (lokaliniai) teisės aktai. Jų nuostatų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės – pagrindas traukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn ir skirti jam drausminę nuobaudą – pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo. Beje, pastaroji nuobauda gali būti skiriama nerūpestingai darbo pareigas ar kitaip pažeidžiančiam darbo drausmę darbuotojui, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, taip pat darbuotojui, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Šiurkštūs pažeidimai

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei; dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbuotojo darbo funkcijomis; pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų; atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; tai, kad darbuotojas darbo metu darbe buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi; kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Beje, paskutinė nuostata nesuteikia darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokius dar be išvardintų 10 šiurkščių nusižengimų priskirti tokių darbo tvarkos pažeidimų grupei. O tai reiškia, kad į šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų grupę nepatekusią darbuotojo veiką priskiriant prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų tektų remtis norminiais teisės aktais, kuriuose jie būtų nurodyti, arba vadovautis aprobuota teismų praktika.

Pasekmės

Atleisdamas darbuotoją iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo darbdavys privalo laikytis DK nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, t. y. raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl įvykdytos veikos. Rašte turi būti aiškiai suformuota, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodomas jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pasiaiškinimui pateikti.

Jei per nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – galima skirti ir be pasiaiškinimo. Šiuo atveju darbuotojo įspėjimas apie darbo sutarties su juo nutraukimą nėra būtinas, taip pat nereikalingas ir išankstinis profesinės sąjungos atstovaujančiojo organo ar darbo tarybos sutikimas.

Darbuotojo atleidimas iš darbo turėtų būti įformintas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai šiurkštus darbo pareigų pažeidimas paaiškėjo (neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, komandiruotės ar atostogų), o iškėlus baudžiamąją bylą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bet visais atvejais minėta nuobauda negalėtų būti skirta praėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kurią buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, o jei toks pažeidimas nustatytas atlikus auditą (inventorizaciją), – ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Beje, net ir esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimo faktui, darbdavys, atsižvelgdamas į šio pažeidimo sunkumą ir jo sukeltas pasekmes, gali apsiriboti darbuotojo pabarimu ar įspėjimu.

Esant materialaus pobūdžio nusižengimams, kai darbuotojo veika padaro žalą darbdaviui, darbuotojui gali būti taikoma kartu ir drausminė, ir materialinė atsakomybė.

Post scriptum

Valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigūnams drausminės atsakomybės taikymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymai, atitinkami statutai bei kiti teisės aktai. Jiems DK normos taikomos tiek, kiek jų veiką nereglamentuoja minėti teisės aktai. O darbuotojams, kuriems be DK normų yra taikoma ir specialioji drausminė atsakomybė (pvz., geležinkelininkams), gali būti taikomos ir kitos drausminės nuobaudos, numatytos jų darbo drausmę reglamentuojančiuose statutuose.