Lietuva – vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kur vis dar veikia antžeminės analoginės televizijos signalų siųstuvai: Latvijoje ir Estijoje skaitmeninė televizija buvo galutinai įdiegta dar 2010 m. Daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų, Socialinės informacijos centro apklausos duomenimis, 2011 m. pabaigoje perėjimą prie skaitmeninės televizijos vertino nepalankiai ir labiau nepalankiai, nei palankiai, tačiau spalio pabaigoje su faktu, kad analoginė antžeminė televizija Lietuvoje nebebus rodoma, turės susitaikyti visi televizijos žiūrovai. Tiesa, tie, kurie turi įsirengę kabelinę ar palydovinę televiziją, jaudintis neturėtų – jiems papildomos įrangos įsigyti nereikės ir jie prie skaitmeninės televizijos savo noru galės pereiti ir vėliau.

Įmoėnės„Init“ Pardavimų ir rinkodaros vadybininkės Olgos Belovos teigimu, remiantis kaimyninių šalių patirtimi, po perėjimo nuo antžeminės analoginės prie antžeminės skaitmeninės televizijos, nemokamų programų skaičius gali sumažėti nuo 14 iki kelių (Latvijoje liko 5, Estijoje 4 nemokamos eterinės programos). „Tokioje situacijoje žiūrovas vienareikšmiškai praloš. Šiai dienai mūsų valstybės atsakingos institucijos nepateikė ateities vizijos, ko laukti, - kalbėjo ji. - Kita alternatyva – mokamos televizijos teikėjo pasirinkimas. Šioje situacijoje klientas yra garantuotas dėl programų skaičiaus ateityje, tačiau turi mokėti (kartais minimaliai) už paslaugą. Taip pat dauguma antžeminės analoginės TV žiūrovų gyvena kaimo vietovėse, kur ne visada yra galimybė teikti mokamos TV paslaugas“.

Nors žadama, kad skaitmeninė televizija leis pažinti geresnę garso ir vaizdo kokybę ar matyti daugiau kanalų, daugeliui gyventojų pagrindinis rūpestis – kaip užtikrinti, kad televizijos kanalus jie apskritai vis dar galėtų žiūrėti. O. Belova sakė, kad atidėti šio klausimo ateičiai nereikėtų. „Atidedant sprendimo priėmimą vėlesniam laikotarpiu žiūrovas rizikuoja vieną rytą vietoj pamėgtos laidos pamatyti sniegą arba jam teks stumdytis eilėse su tokiais pat neapsisprendėliais ir tikėtis, kad paslaugos operatorius pajungs ji kaip galima greičiau. Tuo tarpu paslaugos operatoriai turės ribotas galimybės. Tačiau noriu pabrėžti, kad tokia nepatogumai laukia tik žiūrovus, šiuo metu žiūrinčius nemokamą antžeminę analoginę televiziją“, - sakė ji.

DELFI specialistų klausė, kuo reikėtų pasirūpinti, kad televizija po spalio 29 d. ir toliau būtų prieinama žiūrintiems antžeminę analoginę televiziją, naudojantis antena.

Naujas televizorius – ne visada tinkamas

Džiugi žinia ta, kad kai kurie televizoriai jau yra iš anksto pritaikyti skaitmeninės televizijos signalams – turi integruotus specialius DVB-T (MPEG-4 H.264) imtuvus antžeminei televizijai. Deja, išsiaiškinti, ar jūsų aparato modelis turi imtuvą ir naujo televizoriaus ar specialaus priedėlio įsigyti nereikia, bus sudėtingiau. Vienas iš būdų – informacijos ieškoti aparato instrukcijoje, techniniame pase, internete ar ant pačio televizoriaus. Imtuvus antžeminei televizijai turi, pavyzdžiui, nauji „Sony“, kai kurie Šiaulių „Tauro“ ar „Samsung“ gaminami televizoriai. Gali būti ir taip, kad televizorius turi MPEG-2 imtuvą, bet šis yra nepritaikytas šalyje naudojamam glaudinimo metodui, todėl antžeminės televizijos žiūrėti nepavyks.

Internetinio projekto Skaitmenine.lt vadybininko Domo Griciaus teigimu, labiausiai tikėtina, kad imtuvas bus neseniai pagamintame televizoriuje. „Kuo naujesni ir brangesni televizoriai, tuo didesnė galimybė, kad jie turi DVB-T. Dažnai būna parašyta DVB-T, bet imtuvas būna MPEG2, o Lietuvoje reikia MPEG4, todėl kai kuriems televizoriams reikia dekodavimo modulio“, - sakė jis. Pasak informaciją apie skaitmeninę televiziją teikiančios internetinės svetainės Skaitmenine2012.lt, iki 1996 m. pagaminti televizoriai skaitmeninių signalų transliuoti negalės.

O. Belova atkreipė dėmesį, kad turint kelis televizorius, reikės ir kelių rangos komplektų. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinis žiūrovas namuose turi daugiau nei vieną televizorių. Tai reiškia, kad norint per visus televizorius žiūrėti skaitmeninės kokybės programas kiekvienas televizorius turi būti aprūpintas reikiama įranga“, - kalbėjo „Init“ atstovė.

Pirkti brangesnį priedėlį verta ne visuomet

Namie turintys televizorius be specialaus imtuvo ir norintys toliau žiūrėti televiziją, turi dvi išeitis: įsigyti specialų priedėlį, kuriame bus integruotas DVB-T (MPEG-4 H.264 ) imtuvas arba įsigyti naują televizorių. Imtuvo kainos, priklausomai nuo pasirinkto modelio, siekia 100 – 200 litų. Jei imtuvas bus jungiamas prie seno, kineskopinio televizoriaus, funkcijos imtuvui, kad kanalus būtų galima žiūrėti geresne raiška (HD), nereikės, nes toks televizorius jų rodyti vis tiek negalės – taip galima sutaupyti apie 50 – 100 litų nuo imtuvo kainos.

„Jeigu televizorius yra senas, net jeigu jis ir nusipirks ta priedėlį su HD funkcija, tai vis tiek tos HD kokybės nematys, čia reikia iš karto naujo televizoriaus, o jeigu senas - jokios prasmės pirkti“, - sakė įmonės „Ektra“ pardavimų vadybininkas Sergejus Alfimovas. D. Gricius, renkantis priedėlį, rekomenduoja gerai išnagrinėti jo savybes. „Imtuvą renkantis reiktų atkreipti dėmesį į jautrumą, nes po to gali tekti pirkti galingą anteną, kurios kainuoja 80 – 100 litų“, - sakė D. Gricius.

Galvos nesukti ir iš karto naują televizorių, o ne papildomą įrangą, pasak S. Alfimov, turėtų įsigyti tie žmonės, kurie pasirengę paskirti daugiau savo santaupų: „Jeigu žmogus turi susitaupęs šiek tiek pinigų, tai, aišku, geriau pirkti televizorių: ir televizorius bus naujas, ir galimybės. O jeigu ne, galima pirkti ir priedėlį, jų kainos prasideda nuo 80 litų, televizoriaus – tarkim nuo 400 litų“.

Skaitmeninė televizija – ir per „Šilelį“

Net ir turintiems labai seną televizorių įsigyti naujo specialiai skaitmeninės televizijos žiūrėjimui nereikės. Pasak D. Griciaus, priedėlį galima prijungti ir prie tokio aparato. „Žinoma, galima prijungti, net ir prie tų, kurie neturi nei „scart“, nei tulpinių jungčių. Tuomet galima sujungti per kabelį. Tokie imtuvai vadinasi su RF moduliatoriumi. Populiariausias - Skyflex Tsd10 – tinkantis net „šileliams“. Vaizdas pagerėja penkis ar šešis kartus“, - sakė jis. D. Griciui pritarė ir S. Alfimovas: „Priedėlių yra įvairiausių, tiesiog reikia pasižiūrėti jungtis, kokias turi priedėlis, ir kokias turi televizorius. Bet ir prie tų seniausių televizorių juos irgi galima prijungti“.

Tiems televizorių savininkams, kurie turi aparatą su imtuvu, nepritaikytu antžeminės analoginės televizijos žiūrėjimui Lietuvoje, teks įsigyti konvertuojantį modulį - svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar jame gali patalpinti specialią kortelę, skirtą kanalų dekodavimui – ji bus reikalinga tuomet, jei bus žiūrimi užkoduoti kanalai (priedėlio kaina - apie 200 litų). Yra ir paprastesnių, tačiau tuomet mokamų kanalų žiūrėti nepavyks. „Jie konvertuoja iš MPEG4 į MPEG2, bet tai tinkama tik ne koduotiems kanalams”, - sakė S. Afimov. Toks modulis kainuoja apie 100 litų ir daugiau.

Tiesa, net ir turint skaitmeninei televizijai pritaikytą televizorių, teks, jei šios dar neturite, nusipirkti lauko ar decimetrinę anteną – jos kaina siekia apie 30 – 60 litų. „Skaitmeninė antžeminė antena reikalinga ir televizoriams, kuriuose yra DVB-T. Reikia labai galingų antenų, nes televizoriuose įdėti silpni selektoriai ir dažnai trukčioja vaizdas“, - sakė skaitmeninės televizijos specialistas D. Gricius. Jo teigimu, antenos reikia ir tiems televizoriams, kurie turi tik konvertuojantį modulį. „Jų jautrumas silpnas ir reikia galingų antenų“, - paaiškino D. Gricius. S. Afimov pataria iš pradžių išbandyti, kaip žiūrint skaitmeninę televiziją, veikia senoji antena. „Pradžioje mes siūlome pabandyti: jeigu žmogus jau žiūri televiziją, tai vis tiek turi anteną. Iš pradžių reikėtų pabandyti su ta senąja, gal ir ji tiks, o jeigu ji netinka, tada jau reikia naujos. Nieko ypatingo“, - paaiškino jis.

Įrangą siūlo su nuolaida

Televizijos žiūrovams patiems iš anksto pirkti įrangos nevertėtų: televizijos paslaugas teikiančios įmonės jiems teikia įvairius pasiūlymus, kai skaitmeninei televizijai reikalingą priedėlį galima įsigyti pigiau.

Pavyzdžiui, „Balticum“ su nuolaida įrangą siūlo terminuotą sutartį pasirašiusiems klientams. „Naujiems klientams, kurie turi pasirašę terminuotą dvejų metų sutartį, duodame už 69 litus, trejiems metams – už 49 litus”, - sakė „Balticum“ atstovė Lina Kijauskaitė. Tiesa, klientams, kuriems reikia tik modulio, jį teks įsigyti patiems. Į jį statysis atkodavimo kortelė, kurios pagalba bus galima žiūrėti mokamus kanalus.

Klientams, kurie namuose nori įsirengti, pavyzdžiui, antžeminę „Gala“ televiziją, už įrangą mokėti apskritai nereikės: ją nemokamai suteikia „Teo“, kol žmogus naudojasi teikiamomis paslaugomis. Papildomai reikia tik sumokėti už anteną, jei šios klientas neturi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)