Turint greitąjį kreditą ar būsto paskolą, lengva įklimpti į skolas. Nesugebant laiku atsiskaityti ir nemokant įnašų, iš pradžių bankas kelis kartus įspėja skolininkus apie nevykdomus įsipareigojimus ir nurodo terminą iki kada reikia grąžinti skolą. Toliau nevykdant reikalavimų, gaunamas pranešimas, kad sutartis yra nutraukiama dėl skolų ir įsipareigojimų nevykdymo.
„Tuomet kreditorius skolininkus paduoda į teismą, kuris priteisia sumokėti skolas. Vėliau antstoliai atlieka išieškojimą, o jis vyksta gana skausmingai. Atliekami visi procedūriniai veiksmai siekiant užtikrinti išieškojimą: sutuoktinių turtas, gaunamos pajamos ir piniginės lėšos yra areštuojamos. Antstoliai iš atlyginimo gali išskaičiuoti 70 procentų uždarbio (nuo min. algos – išskaičiuojama 20 proc., nuo pajamų esančių virš minimumo – 70 proc. – DELFI), o santaupas, gali areštuoti visas“, – teigė VĮ „Finansinių problemų sprendimai“ direktorius Artūras Aniulis.
Ekspertas A. Aniulis įsitikinęs: „Šviesti žmones kaip teisingiau įvertinti atsakomybę imant paskolą, būtina. Nes tai tampa visos šalies problema“.
Neturi bendrų skolų ir turto
Santuokoje visas turtas ir sutuoktinių įsipareigojimai yra bendri. Jeigu vienas sutuoktinis ima paskolą, tai reiškia, kad tai yra abiejų sutuoktinių paskola. Jeigu ji laiku negrąžinama, skola išieškoma iš bendro sutuoktinių turto.
Vedybų sutartis nurodo, kad kiekvieno sutuoktinio turtas yra asmeninis. Į žmonos atlyginimą ar įgytą nekilnojamą turtą negali pretenduoti vyras ir atvirkščiai.
„Tas pats ir su paskola – pasirašius vedybų sutartį, paskola imama kažkurio sutuoktinio vardu ir ji nėra bendra. Kitas sutuoktinis tokiu atveju nėra įsiskolinęs bankui. Kreditoriai išieškojimo negali nukreipti į jo turtą ir pajamas. Tokiu būdu, galima sakyti, yra apsisaugojama“, – teigė advokatų kontoros „Borenius“ advokatė Jurgita Karvelė.
Advokatė atkreipė dėmesį, jog vedybinę sutartį reikia pasirašyti prieš imant paskolą. Sutartyje nurodytas turtinis režimas paskolai negalios, nes įsiskolinimo metu sutuoktiniai turėjo bendrą nuosavybę ir paskolą ėmė bendrai. Vedybų sutartimi negalima sumažinti savo įsipareigojimų jau esančiam kreditoriui, todėl tokios sutarties neturėtų tvirtinti ir notaras.
Bankas vengia suteikti paskolą
„Vyras gali asmeniškai pirkti butą, tai jis gali asmeniškai sau ir imti paskolą – nesvarbu, kad ten gyvens visa šeima. Vertindamas ar suteiks paskolą, bankas gali paprašyti žmonos laidavimo – tokiu atveju vedybų sutartis nebeteks savo vertės. Apsisaugoti vedybine sutartimi galima tik tuomet, kai vienas sutuoktinių yra pakankamai pasiturintis. Tačiau realybėje tokių atvejų nėra daug“, – kalbėjo J. Karvelė.
Advokatės teigimu, bankai mėgina išsisukti nuo jiems nepalankios situacijos ir dažnai nesutinka, kad paskolą imtų tik vienas iš sutuoktinių: „Elementari logika – kam bankui turėti vieną skolininką, jeigu galima turėti du? Bankas visada stengiasi gauti kuo daugiau patikinimų, jog paskola bus grąžinta“.
Kitų specialistų teigimu, sutuoktiniui nesutinkant būti laiduotoju, bankas gali neduoti paskolos, net nurodydamas visai kitą priežastį.
Nežino kaip sutartis gali praversti
Bankui nesutinkant duoti paskolą, advokatė J. Karvelė siūlė dar vieną išeitį – būstą įsipareigoti pirkti per pusę. Abu sutuoktiniai būna bendraskoliai. Skirtumas nuo įprastos paskolos toks: jungtinio turto atveju, bankas iš bet kurio sutuoktinio gali prašyti grąžinti nebūtinai pusę, o visą paskolą. O būdami lygiaverčiais bendraskoliais, sutuoktiniai gali būti ramūs, jog bankas gali pareikalauti grąžinti ne daugiau nei pusę paskolos. Vėlgi – pirkti būstą dalimis sutuoktiniai gali tik tuomet, jeigu yra pasirašyta vedybinė sutartis.
„Tai didelė spraga Lietuvoje, nes žmonės nesupranta, kada reikalinga vedybų sutartis, o kada – ne. Ji gali apsaugoti, tačiau žmonės yra pasyvūs, jiems trūksta informacijos arba jie nenori tuo domėtis. Mano praktikoje tokių sutarčių pasitaiko mažai – nustembu, jeigu kas nors pasirašo. Tai nėra populiaru ir žmonės nelabai supranta kam iš vis jos reikia“, – lietuvių pasyvumu stebėjosi nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas.
Pašnekovas pripažino, kad bankai žiūri tik savo interesų: „Šiandien yra taip, jog daug informacijos nėra skelbiama, kaip žmogus galėtų pasielgti. Bankai nori, kad būtų apsaugoti jie, o ne ginami šeimos interesai ir saugumas“.
Svarsto apie informavimo prievolę
„Manome, kad turi būti numatyta prievolė, kuri apsaugotų žmonių interesus. Mūsų įstatymuose stinga tokių prievolių. Bankai turėtų būti įpareigojami ne tik informuoti, tačiau ir pridėti tokių sutarčių šablonus pasvarstymui“, – išeitį siūlė R. Paulavičienė.
NAMS atstovės nuomone, kol valstybė neatsisuks į savo piliečius ir nepradės saugoti jų interesų, vargu ar kas nors iš privataus kapitalo imsis iniciatyvos mažinti savo pelnus.
Vedybų sutartys žemina
„Kartais į konsultaciją ateina tik vienas iš sutuoktinių pasiteirauti kokios yra sutarties sudarymo sąlygos ir ką iš tokios sutarties galima laimėti. Tokiu atveju dažnai tenka išgirsti klausimą, kaip įtikinti antrą pusę pasirašyti tokią sutartį, mat daugeliui pasiūlymas ją pasirašyti asocijuojasi su iš anksto užprogramuota skyrybų grėsme, ir net pažeminimu. Tačiau pasitaiko, kad ateina iš karto abu sutuoktiniai, kurie jau iš anksto būna aptarę sutarties sąlygas ir jokių didelių ginčų nekyla“, – sakė advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė.
Anot advokatės, vedybų sutartis dažniau inicijuoja moterys, o ne turtuoliai vyrai, kaip dažnai yra manoma: „Mano praktikoje, vedybų sutarčių pasirašymo iniciatorėmis daugiau yra moterys. Daug atvejų, kai tokia sutartis pasirašoma dėl sutuoktinio žalingų įpročių – piktnaudžiauja azartiniais lošimais ar alkoholiu, be antros pusės sutikimo savo asmeninėms reikmėms prisiima kreditų, teigdamas, jog paskola imama šeimos reikmėms“.
