Per pastaruosius trejus metus dėl ryžių gauta beveik 200 vartotojų skundų, per 5 šių metų mėnesius jau gauti 36 tokie skundai, iš jų apie 40 proc. pagrįstų.
Ypač padaugėjo vartotojų skundų dėl nebūdingo ryžiams aštraus cheminių medžiagų ar pelėsių kvapo, dėl kurio ryžiai netinkami vartoti maistui.
Kaip nurodo tarnyba, pavyzdžiui, per 2011 metus dėl aruodiniais kenkėjais užterštų ryžių buvo gauti 4 pasitvirtinę vartotojų skundai (UAB „Galinta ir partneriai“, UAB „Skanėja“, SC „Dobeles dzirnavniek“ (Latvija) produkcija), o dėl pašalinio skonio ar kvapo – 2 pasitvirtinę skundai (UAB ,,Galinta ir partneriai” produkcija).
Tuo tarpu per 5 šių metų mėnesius dėl pašalinio kvapo ryžiuose gauta jau 12 pasitvirtinusių vartotojų skundų (UAB „Galinta ir partneriai“ produkcija) ir 1 pasitvirtinęs skundas dėl supelijusių ryžių (UAB „Skanėja“ produkcija). Žadama, kad dėl skundų kiekio „Galinta ir partneriai“ bus tikrinama dažniau.
,,Ryžių grūdai, lukštenti šlifuoti ar skaldyti, turi būti švarūs, be pašalinių kvapų. Juose neturi būti aruodinių kenkėjų, vabzdžių, nuodingų ar kokių nors kenksmingų medžiagų. Pesticidų ir kitų teršalų koncentracijos neturi viršyti leistinų normų. Ryžių fasavimu Lietuvoje užsiima 4 įmonės, jos ir atsako, kad į rinką tiekiama produkcija atitiktų visus kokybės reikalavimus”, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Francas Komarovskis.
Pasak jo, vykdant importo kontrolę šiemet nustatytas vienas atvejis, kai importuojami ryžiai neatitiko nustatytų saugos rodiklių. Patikrinus bendrovės „Kongama“ iš Vietnamo importuotų ryžių siuntą buvo nustatyta, kad joje pesticido karbendazimo koncentracija 2 kartus viršijo didžiausią leistiną kiekį. Visą ryžių siuntą – 25 tonas, uždrausta tiekti į mūsų šalies rinką.
Anot specialisto, dažniausiai pašalinis kvapas ryžiuose atsiranda netinkamai juos apdorojant apsauginėmis medžiagomis prieš išsiuntimą. Norint apsaugoti ryžius sandėliavimo ir transportavimo metu ryžiai fumiguojami, t. y. apdorojami specialiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, aliuminio fosfidu, fosginu, etilo formatu ar pan. Nebūdingas ryžiams kvapas gali atsirasti ir dėl netinkamos taros, transportavimo ar sandėliavimo sąlygų.
„Pasikartojantys atvejai visų pirma rodo, kad įmonėms reikėtų tobulinti savo savikontrolės sistemą, o ypač žaliavų tiekėjų patikimumo vertinimą. Gali būti numatyti dažnesni žaliavų saugos ir kokybės savikontrolės tyrimai. Be to, daugelyje šalių įmonės, tiekiančios prekybai negyvūninius produktus – džiovintus vaisius, riešutus, įvairias kruopas, makaronus, nurodo jų kokybės klasę, taip leisdami vartotojui pasirinkti produktą, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį. Lietuvoje nėra teisės akto, nustatančio kriterijus tokiam rūšiavimui, tačiau įmonė juos gali nustatyti savo vidaus standartuose. Tuomet vartotojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti, kokį produktą pirkti“, – pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
