„Eurostat“ duomenimis balandžio mėnesį metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,3 proc. Tuo metu komerciniai bankai už terminuotus indėlius siūlė nuo 0,4 proc. (1 mėn. terminas) iki 3,7 proc. (3-5 m. terminas). Norėdami prarasti kuo mažiau pinigų perkamosios galios gyventojai turi pasiryžti pasirašyti kelių metų terminuoto indėlio sutartį arba galvoti apie alternatyvas – investicijas.
DELFI kalbinti finansų specialistai teigė, kad investicijų formų yra labai daug bei skirtingo rizikingumo, tačiau privatus asmuo, nusprendęs pinigus paversti akcijomis, obligacijomis, auksu ar kitomis investicijomis, turi būti itin atsargus.
Jei netikėtai gali prireikti pinigų, geriau jų neinvestuoti
SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė prieš investuojant gyventojams siūlo iš naujo apmąstyti, ar santaupų neprireiks artimu metu. „Jei santaupų gali bet kada prireikti (nedarbo, nenumatytų išlaidų atveju), verčiau susitaikyti su mažesnėmis negu infliacija palūkanomis nei kur nors investuoti. Staiga iškilus pinigų poreikiui, neretai tenka investicijas parduoti nuostolingai. Nuostolis gali būti netgi didesnis nei infliacijos poveikis per trumpą laiką“, - aiškino specialistė.
Kalbėdama apie ilgesnio laikotarpio indėlius ir Vyriausybės obligacijas finansų ekspertė teigė, kad tokių instrumentų rizika išlieka žema, o pelningumas šiek tiek didesnis nei populiariausių, iki pusės metų termino indėlių.
Gegužės mėnesio pabaigoje išleistų iždo vekselių vidutinis pelningumas skelbiamas 1,126 proc., o išpirkimas žadamas šių metų lapkričio 28 d. Tuo metu gegužės 21 d. pradėtų platinti Vyriausybės obligacijų vidutinis pelningumas skelbiamas 4,497 proc., o vertybiniai popieriai išperkami 2016 metų spalio 20 d. Gegužės 14 d. pradėtų platinti obligacijų išpirkimas vyks po dešimties metų, tačiau šiems vertybiniams popieriams planuojamas 5,517 proc. vidutinis pelningumas.
Nepamiršti didelės rizikos pašnekovė ragino ir sugalvojus pinigus laikyti šiuo metu euro atžvilgiu stiprėjančia valiuta (svarais ar doleriais). „Jei žmogus perka viena valiuta, o santaupas laiko kita valiuta, jis prisiima valiutos kurso kitimo riziką: kai prireiks tas santaupas panaudoti, kursas gali būti nepalankus“, - aiškino šeimos finansų ekspertė.
Vienintelio teisingo sprendimo nėra
„Vilniaus finansinių patarėjų“ direktorė Rasa Mažrimienė teigė, kad išskirti vieno investicinio instrumento, kuris būtų naudingas gyventojams, išsaugojant pinigų perkamąją galią, nėra. „Negalima teigti, kad viena priemonė yra geresnė už kitą. Galvojant apie investavimą, reikia kiekvieno žmogaus atvejį išnagrinėti atskirai. Kas tinka vienam, visiškai netinka kitam. Viskas priklauso nuo žmogaus patirties, tikslų, kiek pasiruošęs rizikuoti ir kiek investuoti“, - kalbėjo pašnekovė.
R. Mažrimienė pripažino, kad labiausiai rizikuojama investuojant į akcijas, o jų rinkoje nesigaudantis asmuo nusipirkęs akcijų turėtų jaustis kaip kazino svečias, kur galimybės išlošti - tokios pačios kaip pralošti.
Pašnekovė taip pat patikino, kad neinvestuojami pinigai praranda savo vertę: „Išsaugoti pinigus reikėtų juos laikant ne pinigais: tai gali būti nekilnojamas turtas, brangieji metalai ar net brangakmeniai. Investavime viskas susiję su rizika. Kuo tikimasi didesnės grąžos, tuo ir rizika didesnė“.
Vyriausybių vertybiniai popieriai „burbule“?
Investicijų konsultacijas teikiantis Marius Čiuželis, komentuodamas žemas bankų indėlių palūkanas, kaip alternatyvą paminėjo kredito unijų palūkanų normas, kurios vidutiniškai siekia 2,94 proc. metinių palūkanų.
„Tačiau kalbant apie kitas investicijų galimybes, čia galioja taisyklė – kuo labiau rizikuoji, tuo daugiau gali laimėti. Be abejo, jei kalbėsime apie žmogų, kuris yra nepatyręs, tai jam galimybė laimėti investuojant yra kaip lošimo namuose – 50 proc. su 50 proc. Kiekvienas investicijų planas turi būti sudarytas pagal asmenines žmogaus savybes. Investicijų portfelį reikia suplanuoti pagal asmens prioritetus, baimes, likvidumo poreikį“, - teigė pašnekovas.
Pasak M. Čiuželio, nors neapgalvotas akcijų pirkimas gali pasibaigti liūdnai, visgi ekonominių mokslų nebaigęs žmogus gali sėkmingai investuoti: „Tai priklauso nuo to, kiek žmogus skirs laiko analizei, susipažinimui su informacija. Pradedantiesiems tikriausiai trukdo ne informacijos stoka, bet sprendimo priėmimo baimė. Žmogus turi perlipti šį barjerą ir suprasti, kodėl ir kaip jam reikia pirkti ir parduoti“.
Komentuodamas gyventojų „žaidimus“ su stiprėjančiomis ir silpnėjančiomis valiutomis, finansų patarėjas teigė, kad spekuliacijos valiuta negalėtų pavadinti investavimu. „Tai labai primityvi lėšų taupymo ar investavimo forma. Manau, kad čia didesnė spekuliacija nei akcijų rinkose. Nieko nėra blogiau, kaip neprofesionaliems investuotojams žaisti valiutų rinkoje. Valiutų rinkoje veikia daug didesni veiksniai, žaidėjai ir įtakos, todėl labai lengva pralošti“, - aiškino pašnekovas.
Nors Vyriausybės vertybiniai popieriai yra laikomi vienu mažiausiai rizikingu investavimo būdų, finansų konsultantas teigė, kad paskutinių metų pavyzdys verčia suabejoti ekonomikos vadovėliuose skleidžiamu teiginiu. „Praėjusių metų pabaiga paneigė visus kanonus, kad tai mažiausiai rizikinga investicija. Po įvykių Graikijoje vertybinių popierių kainos labai susvyravo. Net ekonomiškai stabilesnių valstybinių popierių vertybiniai popieriai yra tokiame burbule, kad jis gali bet kada sprogti. Tai nėra patraukliausia saugumo prasme pinigų laikymo forma“, - nuomonę išsakė M. Čiuželis.
Investicijos į nekilnojamą turtą – ne kiekvienam
Nelabai šviesias prognozes pašnekovas piešė ir apie investicijas į žaliavas ar brangiuosius metalus: „Aukso panacėja baigėsi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo – 2011 m. rudenį. Patį kainos piką auksas pasiekė rudenį, tačiau kainos iki to lygio nebeatsistato. Tie, kurie nusipirko aukso piko metu, kažin ar sulauks pilnos grąžos. Pernykštis kainų kilimas buvo sukeltas didelių žaidėjų, kurie tai gal net dirbtinai darė. Reikėtų vėl panašaus reiškinio, kad kainos grįžtų“, - kalbėjo M. Čiuželis.
Pasak pašnekovo, žaliavų kainos yra susiję su pasaulio ekonomikos augimo perspektyvomis. Lėtėjanti Kinijos ekonomika, Europos ėjimas į recesiją, JAV lėtas atsigavimas su stabdžiais stipriai nekelia žaliavų kainų, o ir ekonominis stimulas jas pirkti neatsiranda.
M. Čiuželis teigė, kad gyventojus investuoti į nekilnojamą turtą stabdo skaudi patirtis po nekilnojamo turto „burbulo“ sprogimo. „Žmonės nebeperka bet ko ir bet kokiomis kainomis. Tuo pačiu visi sutinka, kad nekilnojamo turto kainos yra nukritę ir tai kuria šioms investicijoms patrauklumą. Jei žmonės gali sau leisti ilgesniam laikui investuoti, tai atrodytų kaip patraukli forma, tačiau prieškrizinių kainų greitu metu atsistatant nereikėtų tikėtis“, - kalbėjo specialistas.
Finansų patarėjo nuomone, dabar tikslingiau būtų investuoti į nekilnojamą turtą ne dėl nekilnojamo turto kainos augimo perspektyvų, bet dėl pastovių pajamų galimybės iš nuomos. „Jei nekilnojamo turto vertė po kelerių metų išaugs – nuostabu, bet jei – ne, tai periodinės pajamos šiek tiek padengs sąnaudas, - teigė pašnekovas. - Tačiau tokios investicijos patartinos tik pakankamai didelį finansinį turtą turintiems žmonėms. Santykinė nekilnojamo turto vertė bendrame turte turėtų sudaryti ne didžiąją turto dalį“.
