Tačiau jeigu kitais metais būtų stipriai sumažintas įstaigos finansavimas, ambicingų planų turinti Žurnalistų etikos inspektorė neatmeta ir liūdno varianto galimybės. Interviu Eltos žurnalistei ji sakė, kad tuomet įstaiga neišgyventų ir negalėtų vykdyti jai įstatymais pavestų funkcijų.
Apie 300 skundų per metus gaunanti institucija nagrinėja skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo, dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Ši tarnyba taip pat prižiūri, ar laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų, atlieka ekspertinį viešosios informacijos vertinimą.
- Beveik 10 metų dirbote Seimo kontroliere, nagrinėjote žmogaus teisių, nuosavybės teisės pažeidimus, čia nauja sritis - žiniasklaidos teisė. Koks bus Jūsų pirmas žingsnis?
- Pirmiausia sieksiu, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklos nuostatai būtų patvirtinti Seime. Manau, kad tada mūsų darbo kryptys būtų aiškesnės, institucijos veikla būtų reglamentuota išsamiau, nes sudėtinga dirbti be vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų.
Bandysiu siūlyti pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą, galbūt pakeisti ir įstaigos pavadinimą, kad Žurnalistų etikos inspektorius galėtų veikti kaip visuomenės informavimo srities ombudsmenas. Tai suteiktų galimybę veikti plačiau - ne tik bausti, bet ir siūlyti, rekomenduoti. Tačiau manau, kad tai turėtų būti numatyta įstatymu. Reikėtų stiprinti įstaigos autoritetą, kad ji būtų žinomesnė, labiau girdima ir žinoma.
- Politikai priekaištauja Žurnalistų etikos inspektoriaus įstaigai, kad ji esą yra impotentiška, kad vangiai kovoja su jų garbę įžeidžiančia žiniasklaida. Tuo tarpu žurnalistai priekaištauja Jums, kad siekiate suvaržyti jų laisves...
- Esame lyg tarp dviejų ugnių, todėl būtina ieškoti teisingos pusiausvyros. Su žiniasklaida reikėtų rasti bendrą kalbą - aiškinti, konsultuoti. Aš labai laukiu, kada žurnalistai, leidėjai iš anksto ateis pasitarti, jeigu kyla kokių nors abejonių dėl būsimos informacijos viešo paskelbimo.
- Ar vykdysite Seime duotą pažadą ne tik bausti žiniasklaidą, bet ir diplomatiškai su ja kalbėtis, teikti rekomendacijas, rengti pokalbius prie apskritųjų stalų, dirbti prevencinį darbą?
- Žurnalistų etikos inspektorius turėtų būti ne tik baudėjas, bet ir mokyti žiniasklaidą. Dėl to, manau, būtų galima rengti seminarus, konferencijas, naudoti stebėsenos mechanizmus. Pavyzdžiui, surinkus ir apibendrinus informaciją kokioje nors žiniasklaidos priemonėje būtų galima kartu susėsti su leidinio redaktoriais, žurnalistais ir aptarti iškilusias problemas.
Manau, kad Žurnalistų etikos inspektoriui prievartos galių yra suteikta užtektinai. Nors šiuo metu jam neuždrausta siūlyti, rekomenduoti, bet tai nėra numatyta įstatyme.
Mūsų gyvenimą saisto vienokios ar kitokios teisės normos ir jų privaloma laikytis, lygiai taip pat ir žurnalistai privalo laikytis teisės normų. Kartu tai yra ir pačių žurnalistų vidinės kultūros reikalas. Jeigu žurnalistai nesilaiko jų piktybiškai, tam ir yra Žurnalistų etikos inspektorius.
- Panašias funkcijas atlieka Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Kaip susiorientuoti paprastam žmogui, kur jam rašyti skundą. Gal funkcijos dubliuojasi ir pakaktų vienos institucijos?
- Komisija yra žiniasklaidos savitvarkos, bet ne kontrolės institucija. Kad nebūtų painiavos, siūlysiu Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų dar aiškiau atskirtos šių institucijų funkcijos.
- Nuo kitų metų Žurnalistų etikos inspektorius pagal ekspertų išvadas turės nustatyti, ar visuomenės informavimo priemonės paskelbta informacija skatina nesantaiką dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaip nustatysite, kuri informacija nepilnamečiams sukelia baimę ir siaubą, kur demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarantys reiškinių tikrumo įspūdį? Ar esate pasirengę įgyvendinti šias naujas funkcijas?
- Tam ruošiamės, tačiau jeigu kitais metais bus mums apkarpytos lėšos taip, kaip šiuo metu siūloma, įstaiga negalės normaliai funkcionuoti. Kad būtų tinkamai atliekamos funkcijos, susijusios su samdomų ekspertų paslaugomis, 2010 m. įstaigai būtina skirti bent 200 tūkst. litų jų paslaugoms apmokėti. Tik pagal ekspertų išvadas gali būti nustatomas viešosios informacijos poveikis nepilnamečiams, informacijos erotinis, pornografinis ir smurtinis pobūdis, taip pat informacija, skatinanti nesantaiką dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Dalis Žurnalistų etikos inspektoriui priskirtų funkcijų yra neįmanomos be ekspertinio viešosios informacijos turinio vertinimo. Be šio įvertinimo negalimi tolesni informacijos paskelbimo kontrolės veiksmai, įskaitant atsakomybės taikymą įstatymų pažeidėjams.
Nesant ekspertų išvadų negalės būti atlikti ir ikiteisminiai tyrimai dėl pornografinio turinio informacijos platinimo, dėl neapykantos skatinimo ar kurstymo diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos finansavimas 2009-aisiais, lyginant su 2008 metais, buvo sumažintas 28,4 proc., iš jų darbo užmokestis 14,2 proc. Kaip Jūs vertinate planus 2010 metais Jūsų vadovaujamai įstaigai skirti 804 tūkst. litų, tai yra lyginant su 2008 metais įstaigai numatytus asignavimus sumažinti 45 proc., iš jų darbo užmokestį 31,4 proc.?
- Jeigu bus taip, kaip siūloma, įstaiga negalės funkcionuoti. Įsivaizduoju, kad kitąmet dirbsime namuose, nes už patalpas neturėsime iš ko mokėti. Įstaigos veiklos finansavimui vietoj 2010 m. projekte numatytų 804 tūkst. litų būtina numatyti 1161 tūkst. litų.
Manau, kad siūlomas įstaigos asignavimų mažinimas yra neproporcingas ir nepagrįstas, nes visiškai neatsižvelgta į jai priskirtų naujų funkcijų vykdymą, ignoruojama ekspertų veikla.
- Krizės metu visos institucijos yra priverstos ieškoti taupymo galimybių...
- Esu įsitikinusi, kad tokios galimybės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje jau išsemtos, susispausti daugiau nebėra kur. Įstaigoje dirba tik 16 darbuotojų iš galimų 19,5 etato. Dar iki metų pabaigos mūsų darbuotojai turės išeiti po 19 dienų nemokamų atostogų. Jau šių metų pradžioje buvo visiškai atsisakyta išlaidų komandiruotėms, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, transporto išlaidų. Įstaiga neturi jokio aptarnaujančio personalo. Atsižvelgiant į 2010 m. biudžeto projekte numatytus asignavimus, visoms įstaigos paslaugoms (įskaitant patalpų nuomą, samdomų ekspertų apmokėjimą ir kitas būtinąsias paslaugas - elektros energiją, šildymą, ryšių paslaugas ir kt.) lieka tik 1 tūkst. litų. Nenumačius papildomo finansavimo įstaiga ne tik negalės įgyvendinti naujų, bet ir užtikrinti esamų funkcijų. Tačiau net ir tokia situacija suteikia vilties, tik bendros kalbos verčia ieškoti nebe su ketvirtąja, bet su vykdomąja valdžia.