V. Stundžio Seime įregistruotame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekte siūloma uždrausti komercinę reklamą LRT programose. Būtų galimi tik pranešimai apie rėmimą bei reklama, kurią LRT privalo skelbti transliuodama tarptautinius renginius.
Siūloma, kad LRT skiriamos lėšos valstybės biudžete būtų nurodomos atskira eilute. Tai sudarytų 0,6 procento praėjusių metų nacionalinio biudžeto pajamų. Taip pat siūloma, kad LRT radijo ir televizijos programų siuntimu rūpintųsi Susisiekimo ministerija. Tam būtų skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos. LRT taip pat nebūtų taikomas bankrotas.
Šiuo metu LRT taikomas mišrus finansavimo būdas: dalį lėšų skiria valstybė, dalį LRT užsidirba iš reklamos. Pasak V. Stundžio, nėra gerai, kad pagal dabar galiojantį įstatymą LRT yra pusiau komercinis, pusiau valstybės finansuojamas.
V. Stundžio teigimu, Konstitucinis Teismas (KT) ne kartą pasisakęs, kad visuomeninis transliuotojas turi visai kitokius uždavinius ir specifinę misiją, kuri nėra būdinga komercinėms televizijoms.
„Būtent dėl to jau anksčiau buvo diskutuota ir gimė idėja siūlyti atsisakyti reklamos bei nustatyti labai aiškų valstybės finansavimą jį susiejant procentaliai su valstybės biudžeto pajamomis ir taip užtikrinant nepriklausomumą nuo politikų. Principinis dalykas – nepriklausomumas nuo politikų“, – DELFI sakė V. Stundys.
Pasak V. Stundžio, KT taip pat yra pasakęs, kad valstybė turi užtikrinti pakankamą ir deramą finansavimą nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti. „Pakankamas LRT finansavimas – ir mūsų nacionalinio informacinio saugumo klausimas“, – teigia V. Stundys. Jo teigimu, įmanoma, kad dėl to galėtų apsispręsti dar šios kadencijos Seimas.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, siekiama iki galo išspręsti kasmet vis iškylantį visuomeninio transliuotojo finansavimo klausimą. Pagal 2010 m. Europos transliuotojų sąjungos duomenis, Lietuvos visuomeninio transliuotojo finansavimas yra vienas mažiausių Europoje.
Tuo metu Seimo Teisės departamentas mano, kad siūloma projekto nuostata dėl iš anksto įstatymiškai nustatyto LRT finansavimo valstybės biudžeto lėšomis dydžio galimai prieštarauja Konstitucijai. Seimo teisininkai tai pareiškė atsižvelgę į KT doktriną dėl valstybės biudžeto sudarymo.
R.Paleckis: mūsų tikslas – ilgalaikis stabilus finansavimas
„Mūsų tikslas paprastas – ilgalaikis stabilus ir nacionalinio transliuotojo mastą tenkinantis finansavimas. Mūsų pozicija, kad bet kokie įstatymų keitimai geri tuomet, kai dar labiau užtikrina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinių partijų – kad politinės partijos turėtų vis mažiau svertų, taip pat ir per pinigus, daryti įtakos nacionaliniam transliuotojui“, – siūlymą komentavo LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis.
R. Paleckis norėtų, kad LRT finansavimas atitiktų bent jau Estijos nacionalinio transliuotojo lygį. Palyginimui 2010 m. Estijos nacionalinio transliuotojo biudžetas siekė 98,06 mln. Lt, Lietuvos – 59,39 mln. Lt. Estijos nacionalinio transliuotojo eteryje reklamos nėra, jam užtikrinamas ilgalaikis biudžetinis finansavimas.
R. Paleckis atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurių nacionaliniai transliuotojai nerodo reklamos, visuomeniniai transliuotojai finansuojami iš abonentinio mokesčio arba ilgalaikių biudžetinių finansavimų. R. Paleckio asmenine nuomone, idealiausias sprendimas būtų abonentinis mokestis. Tačiau jis abejoja, ar politikai jam ryžtųsi.
Pernai bendras LRT biudžetas sudarė 65 mln. 821 tūkst. litų. Pagal V. Stundžio siūlomą 0,6 procento nuo praėjusių metų nacionalinio biudžeto pajamų formulę, LRT pernai būtų gavęs 79 mln. 337 tūkst. Lt. Pagal šį modelį, šių metų LRT biudžetas siektų 81 mln. Lt.
Šįmet valstybė LRT skyrė 46 mln. 382 tūkst. Lt, kiek nacionaliniam transliuotojui pavyko užsidirbti iš reklamos, paaiškės metų pabaigoje.
