Būsto paskolos palūkanos yra sudarytos iš dviejų dalių: pirmoji yra banko taikoma marža, arba banko uždarbio dalis iš paskolos, antroji – palūkanų norma ta valiuta, kuria žmogus skolinasi. Pasiskolinę būstui gali pasirinkti, kaip mokės palūkanas už valiutą: pasirinks kintamas ir, pavyzdžiui, kas tris mėnesius nuolat perskaičiuojamas palūkanas, ar jas užfiksuos dvejiems metams ar ilgiau. Vienu atveju įmoka už būsto paskolą gali keistis kas tris mėnesius, kitu – išlikti stabili dvejus metus ir ilgiau.
„Be jokios abejonės, fiksuoti palūkanas yra naudingiausia tada, kai jos yra žemiausiame taške. Panašu, kad jos dabar yra istoriškai žemiausiame taške ir yra mažai lūkesčių, kad centriniai bankai jas labiau mažins – nelabai yra kur mažinti tas bazines palūkanas, - sako „Swedbank” vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis. - Tačiau viskas, aišku, priklauso nuo to, kokias fiksuotas palūkanas bankai pasiūlo.“
Be to, paprastai mokantiems kintamas palūkanas yra nustatoma didesnė banko marža, o mokantiems fiksuotas – mažesnė.
„Bankai, pasiūlydami fiksuotas palūkanas, irgi atsižvelgia ne į dabartinį kintamų palūkanų lygį, bet vertina, koks yra tikėtinas tų palūkanų lygis ateityje. Tad fiksavimas turi ir privalumų ir trūkumų: išlošti iš palūkanų fiksavimo nelabai reikėtų tikėtis, o palūkanų fiksavimą reikėtų vertinti kaip priemonę apsidrausti nuo staigaus įmokų šoktelėjimo. Jeigu, žinoma, gyventojas užfiksuoja palūkanas prieš joms pradedant staigiai didėti, finansinė nauda akivaizdi, tačiau yra sunku atspėti, kada palūkanos pradės didėti. Manau, tikėtina, kad užfiksavus būsto paskolos palūkanas, jų lygis bus artimas ilgo laikotarpio vidutinėms palūkanų normoms“, - primena N. Mačiulis.
“Žinoma, niekada praeitis tiksliai neatspindės ateities, tuo labiau, kad šis dešimtmetis yra truputį iškreiptas pinigų politikos prasme, nes jo metu labai ilgai yra taikomos istoriškai žemiausios palūkanos. Bet jei galvojama apie būsto paskolą, pavyzdžiui, 30-ies metų laikotarpiui, vertinant pastarojo dešimtmečio palūkanas būtų galima susidaryti gerą įspūdį, kokių vidutinių palūkanų gali tikėtis gyventojas“, - mano N. Mačiulis.
Fiksuoti palūkanas galima skirtingiems laikotarpiams: kuo ilgesniam laikui jos fiksuojamas, tuo brangiau tai kainuoja. Pavyzdžiui, įmokas eurais fiksuoti 2-iems metams kainuoja apie 1,2 proc., 5-iems – 1,7 proc., 10-iai – 2,5 proc., o 15-ai – 3 proc. Atitinkamai, fiksuojant palūkanas 5-eriems metams ir ilgiau, turėtų mažėti ir banko taikoma marža.
Fiksuoti dešimtmečiui ir ilgiau – vakariečių praktika
Banko specialistai pastebi, kad paprastai fiksuoti būsto paskolos palūkanas yra linkę Vakarų Europos šalių gyventojai, pavyzdžiui, vokiečiai nevengia vienodas įmokas užsitikrinti ir dešimtmečiui.
Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda primena, kad Lietuvos gyventojai kitaip vertina riziką ir savo galimybes ją valdyti.
„Kalbant apie Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis, ten egzistuoja kitokia rizikos valdymo kultūra: tai pasakytina ne tik apie palūkanų normas, bet ir apie valiutas, kuriomis skolinamasi. Paprastai tokiose šalyse nesiimama skolintis ne nacionaline valiuta, o Lietuvoje, pavyzdžiui, buvo populiaru skolintis šveicariškais frankais, nes jie buvo pigūs. Ten žmonėms ilgalaikiai ir nekintantys mokėjimų planai yra didesnė vertybė nei galima trumpalaikė finansinė nauda. Lietuvos žmonės šia prasme yra sportiškesni, tačiau veikia labai paprastas principas: jei nori naudos, turi būti geras specialistas ir nuolat sekti rinkas, kurių rizikas prisiimi. Kai laiko tam nėra, žmonės tampa be jų žinios vykstančių procesų įkaitais“, - mano G. Nausėda.
„10-15 metų jau yra toks laikotarpis, kurį žmogui sunkiau prognozuoti, tačiau žinoma, kad verslo ciklai linkę kartotis ir rizikuojama pereiti keletą verslo ciklo stadijų. Bankas, be abejo, vertina rizikas, bet per 15-a metų neišvengiamai pateksime ir į didesnių palūkanų laikotarpį, ir į mažesnių. Kalbant apie 5-erių metų laikotarpį yra pakankamai akivaizdu, kad palūkanų normos per artimiausius 5-erius metus vidutiniškai bus didesnės, negu jos yra dabar, o ir rizikos marža penkerių metų fiksavimui yra mažesnė nei 15-ai metų“, - skaičiuoja G.Nausėda.
Pavyzdžiui, jei iš banko 27 metams būstui yra pasiskolinama apie 29 tūkst. eurų (apie 100 tūkst. litų), paskolai taikoma 2,4 proc. marža, o įmokos fiksuojamos dvejiems metams, mėnesio įmoka sieks apie 600 litų, o fiksuojant 5-eriems metams – apie 640 litų. Jei įmokos fiksuojamos dešimtmečiui, o marža sumažėtų iki 2,2 proc., įmoka siektų apie 690 litų, jei fiksuojama 15-ai metų – apie 730 litų. Tačiau, jei pasirenkamos trijų mėnesių kintamos palūkanos, marža galėtų siekti apie 2,8 proc., o mėnesio įmoka – apie 560 litų. Daroma prielaida, kad asmuo paskolą moka linijiniu būdu: pirma mokamos didesnės paskolos įmokos, dėl to įmoka didesnė, tačiau ji palaipsniui mažėja.
Specialistai pataria nepamiršti, jog kaskart keičiant būsto paskolos sąlygas, yra mokami papildomi sutarties administravimo mokesčiai, kurie gali sudaryti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
DELFI skelbė, ką reikėtų žinoti prieš pasiimant būsto paskolą.
