Trečiadienį savivaldybės taryba patvirtino naujus žemės mokesčius. Gyvenamosios paskirties žemei nustatytas 0,3 proc. mokestis nuo žemės vertės, komerciniams objektams – 0,4 proc. Taip pat įvedamas 3 proc. mokestis neprižiūrimai žemei.
Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, tikėtina, kad toks mokestis paskatins aktyviau naudoti šiuo metu vegetuojančius žemės sklypus sostinėje.
„Tokiems NT savininkams žemės mokestis padidėtų labai stipriai, ir tai būtų viena iš tokių, sakyčiau, geresnių priemonių, kaip skatinti arba siekti, kad mieste kuo mažiau būtų pastatų arba žemės, kuri nenaudojama ir apleista“, - tęsė A. Zuokas.
Mero teigimu, 3 proc. mokestis turėtų užgulti ir bankų bei jų antrinių įmonių, perėmusių nebaigtus NT objektus už skolas, pečius.
„Tai leistų paaktyvinti žemės rinką Vilniaus mieste. Kita vertus, yra daug turto, kurį turi paėmusios lizingo bendrovės arba bankai. Šis mokestis liestų ir bankus, ir lizingo bendrovės. Jie turėtų galvoti, kaip panaudoti šitą turtą, o ne tiesiog laikyti ir laukti, kol ateis auksinis NT „burbulo“ laikotarpis“, - sakė A. Zuokas.
Politiko teigimu, jau juntamas šioks toks NT savininkų suaktyvėjimas – žemės valdytojai skuba iš naujo vertinti savo NT, tikėdamiesi, kad taip susimažins mokesčio sumas.
