Iš pernai renovuotų 64 daugiabučių - beveik pusė Naujojoje Akmenėje

Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje 2012 m. buvo renovuoti tik 64 daugiabučiai. Beveik pusė iš jų - Naujojoje Akmenėje. Čia renovuoti 29 daugiabučiai miesto centre.

Projektą įgyvendinusi UAB „Costum“ sako, kad karštligiškai ieškant būdų, kaip atgaivinti daugiabučių namų renovacijos programą, Vyriausybė turėtų imti pavyzdį iš Akmenės.

„Renovacijos tikslas buvo mažesnės energijos sąnaudos. Perdengėme namų stogus, apšiltinome sienas, naujais pakeitėme langus, – pranešime spaudai atliktus darbus vardija Marius Šiburkis, UAB „Costum“ Valdybos pirmininkas. – Projektas išsiskyrė sudėtingais darbais, jų gausa. Savivaldybė dar suremontavo gatvę, nutiesė šaligatvius: pagrindinė miesto gatvė dabar atrodo visai kitaip – naujai.“

Apolinaras Nicius, Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorius, pranešime spaudai teigia, kad atlikus renovaciją, miestas traukia gražiu senamiesčio ansambliu ir savita atmosfera. „Idėja renovuoti pastatus kilo besigrožint sutvarkytu Kėdainių senamiesčiu – tada ir atėjo mintis, kad pas mus gali būti neprasčiau. Išties, renovavus senus pastatus miesto centre žmonės prabilo, kad dabar ir Naujoji Akmenė turi tikrą senamiestį“, – pasakoja jis.

M. Šiburkis teigia, kad po renovacijos gyventojus visgi labiausiai džiugina storesnės piniginės – jie gauna kelis kartus mažesnes, nei buvo įpratę, sąskaitas už šildymą. „Jei iš pradžių ir buvo nesutinkančių, abejojančių renovacijos nauda, tai gavus pirmąsias sąskaitas tokių nebeliko“, – sako jis. Apolinaras Nicius juokauja, kad gyventojų apetitas kyla bevalgant ir dabar savivaldybė jau gauna prašymų, kad būtų skirta lėšų sutvarkyti ir atnaujinti vidinius namų kiemus.

Teigiama, kad tokios didelės apimties renovacija nebūtų buvusi įmanoma be unikalaus Akmenės rajono Tarybos patvirtinto finansavimo modelio. „Gyventojams neteko patiems kreiptis į bankus, už juos garantavo ir paskolą paėmė savivaldybė, taip žmonės drąsiau ryžosi renovacijai. Šis finansinis sprendimas ir nulėmė, kad vienu metu galėjo būti renovuoti net 29 daugiabučiai namai“, – pasakoja Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorius. 85 procentai viso projekto sąmatos buvo finansuoti Europos Sąjungos paramos lėšomis, likusius 15 procentų dengia gyventojai.

M. Šiburkis teigia, kad įgyvendinant tokio tipo projektus labai svarbu, kad įmonėje dirbtų patyrusi architektų komanda. „Daug laiko užima įvairūs projektavimo, derinimo darbai, kurie „plika akimi“ nematomi, todėl patyrusi bendrovė – itin svarbu“, – sako UAB „Costum“ Valdybos pirmininkas. Reikia įvertinti ir kitus resursus, turimą techniką, gebėjimą samdyti papildomus darbininkus. Vien darbams Naujojoje Akmenėje atlikti UAB „Costum“ laikinai įdarbino apie 150 statybininkų.

M. Šiburkio nuomone, svarbiausia, kad valstybė prisiimtų finansinę naštą ir žmonėms nereikėtų patiems kreiptis į bankus paskolų – Naujosios Akmenės savivaldybės sėkmingai išbandytas modelis galėtų tapti sektinu pavyzdžiu kitoms.

A. Nicius giria paskelbtą Vyriausybės iniciatyvą atsisakiusiems renovacijos socialiai remtiniems asmenims nebemokėti kompensacijų už šildymą, nes didžiausia, jo nuomone, kliūtis renovacijai yra pensininkai ir kiti socialiai remtini asmenys, kuriuos įtikinti renovacijos nauda ir gauti sutikimą yra beveik neįmanoma.

Premjeras kviečia savivaldybes aktyviai įsijungti į daugiabučių renovacijos procesus

Antradienį Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais aptarė regionų plėtros politiką, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo bei kitus aktualius klausimus. Premjeras savivaldybių vadovams taip pat pristatė naująjį daugiabučių renovacijos modelį.

Kalbėdamas apie daugiabučių namų atnaujinimo programą, premjeras A. Butkevičius pabrėžė būtinybę didinti savivaldybių vaidmenį šiame procese. Anot Ministro Pirmininko, savivaldybės turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo programas bei paskirti šių programų administratorius, o Vyriausybė savo ruožtu įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą.

„Gyventojams pasiūlysime priimtinesnį renovacijos modelį, neverčiant jų skolintis iš komercinių bankų, o atliktas investicijas kompensuojant iš sutaupytų lėšų už šilumą. Vykdysime ne pavienių pastatų o kvartalų renovaciją, kartu sutvarkant požemines inžinerines komunikacijas ir namų aplinką. Tai ne tik mažins šilumos kainas, bet atgaivins statybų sektorių ir sukurs naujas darbo vietas“, – susitikimo metu kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, jog Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, suteikiančias teisę savivaldybėms nustatyti maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučiuose namuose ir teisę įpareigoti daugiabučių namų, suvartojančių šilumos daugiau nei nustatytos normos, savininkus per 24 mėnesius atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Premjero teigimu, artimiausiu metu bus parengti teisės aktai, kurie leistų savivaldybėms savarankiškai spręsti kompensacijų už šilumą klausimus, siejant juos su gyventojų dalyvavimu renovacijos procese.

Susitikime su savivaldybių merais, Ministras Pirmininkas taip pat pabrėžė, jog siekiant ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti šilumos kainas, ypatingas prioritetas turėtų būti teikiamas platesniam biokuro panaudojimui šilumos gamybai savivaldybėse.

Susitikimo metu taip pat aptartos galimybės aktyviau pritraukti investicijas į regionus panaudojant ES lėšas, taip stiprinant nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą. Premjero teigimu, ypač svarbu, kad pačios savivaldybės aktyviai dalyvautų regioninės plėtros politikos formavime ir įgyvendinime.

Lietuvos miestų bei rajonų merai išreiškė viltį, kad tokie susitikimai su Vyriausybe, kurių metu aptariami regionams aktualūs klausimai, taps tradiciniais.