Už 100 tūkst. Lt sužinojo, kiek vilniečiai moka už daugiabučių priežiūrą

Vilniaus valdžia panoro sužinoti, ar vilniečiai nepermoka už vadinamąsias kitas paslaugas. Daugiau nei 100 tūkst. kainavusi studija parodė, kad ne tik nepermoka, bet ir gali sutaupyti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Vilnietis vidutiniškai už kitas paslaugas moka 44 litus, keliais litais mažiau – klaipėdietis, o kaunietis – virš 48 litų. Kitos paslaugos – tai techninė priežiūra, administravimas, šilumos punktų, liftų priežiūra ir kitos. Talino gyventojai moka 10 litų daugiau nei vilniečiai, o Rygos gyventojai – du kartus daugiau. Studiją atlikusi bendrovė paskaičiavo, kad vilniečiui mokant vidutiniškai 44 litus, kas mėnesį galima būtų sutaupyti iki 12 litų.

„Per metus galima sutaupyti iki 140 Lt. Rekomenduojame tas lėšas nukreipti geresniam, platesniam tų pačių namų remontui. Tyrimo metu nustatėme, kad remontui skiriama santykinai per mažai dėmesio“, – tyrimo rezultatus komentavo UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.

Norintiems sutaupyti gyventojams studijos autoriai siūlo atsisakyti šiukšlių šalintuvų priežiūros, rečiau atlikti nuolatinę namų priežiūrą, paaiškinti gyventojams galimybes sąskaitas apmokėti pigiau, už elektrą bendrojo naudojimo patalpoms mokėti ne kas mėnesį, o, pavyzdžiui, kas ketvirtį, atsisakyti dažnos skaitiklių metrologinės patikros, ją atlikti tik kartą per aštuonerius metus.

„Kartais tas maksimalus išlaidų namo priežiūrai taupymas gali būti kenksmingas, todėl tas sutaupytas lėšas vis dėlto reiktų skirti namo būklės išlaikymui“, – patarė UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.

Kartu rekomenduojama skatinti steigti bendrijas, nes šios tvarkosi efektyviausiai. Anksčiau šios buvo vangiai steigiamos, dabar sostinėje kas mėnesį registruojama iki 15 naujų bendrijų.

„Jei yra namo šeimininkai, kurie domisi savo būstu ir jaučiasi už jį atsakingi, tada jie geriausiai gali kontroliuoti ir paslaugų kokybę, ir kas kokius darbus atlieka“, – dėstė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

„Bėda ta, kad visą naštą užmetame bendrijos pirmininkui, o juk jis gali būti ir santechnikas, ir gydytojas... Tuose teisės aktuose reiktų numatyti, kad namo priežiūrą organizuoja bendrija, t.y. gyventojai, bet tą techninę eksploatacinę galią perima profesionalai, kurie atlieka tai, kas jiems priklauso“, – įsitikinęs būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Šiuo metu Vilniuje kiek daugiau nei dešimtadalis namų turi įkūrę bendrijas, kitų priežiūra rūpinasi namų administratoriai ar savivaldybės paskirtos įmonės. Pastaruoju metu bendrijų steigimasis suintensyvėjo, nes steigimo dokumentus, kurie gali kainuoti ir vieną tūkstantį litų, apmoka savivaldybė.