VĮ Registro centro duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vėl pastebėtas žemės rinkos aktyvumo augimas, palyginus su pirmuoju – 4,4 proc., su pernai metais – 39,2 proc. Specialistai pabrėžia, kad toks aukštas aktyvumo lygis rinkoje išlieka jau tris ketvirčius iš eilės.
Antrąjį šių metų ketvirtį mažesni žemės ploto perleidimas buvo fiksuotas Utenos (-13,8 proc.) ir Vilniaus (-4,9 proc.) apskrityse. Aktyviausias prekybos augimas stebėtas Panevėžio (21,3 proc.) ir Marijampolės (18,9 proc.) apskrityse.
Nors VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo informacijos centras teigia, kad šių metų žemės ūkio paskirties žemės kainų tendencijų kol kas komentuoti negali, pernai metais vidutinės dirbamos žemės kainos išaugo net 28,6 proc. 2011 m. augo ir nuomos kaina už dirbamą žemę (24,7 proc.) ir siekė 174 Lt/ha, o už pievas ir ganyklas – 133 Lt/ha (16,2 proc. augimas). Geros ūkinės vertės žemės nuomos kaina kai kur siekė net iki 500 Lt/ha (Joniškio r.).
Draudimas žemę pirkti užsieniečiams aktyvumo neprigesino
„Paklausa ir toliau išlieka labai didelė tiek laisvų sandorių rinkoje, tiek supirkinėjant iš valstybės. Dėl kainų kritimo požymių net negali būti kalbos artimiausius metus. Rinka yra labai aktyvi, nes šios rūšies žemė yra globali prekė, - komentavo specialistas. - Tai, kas joje išauginama, parduodama tarptautinėse rinkose ir visada turi paklausą. Be to, tokia žemė kitose valstybėse yra kelis kartus brangesnė, pavyzdžiui, Vakarų Europoje yra nuo trijų iki aštuonių kartų brangesnė“.
Pasak žemės ūkio paskirties žemės rinkos eksperto, prekybos žeme nepristabdė ir iki 2014 m. pratęstas draudimas žemę pirkti užsieniečiams. „Nėra taip, kad užsieniečių gyva eilė išsirikiavusi ir laukia, kada bus leista. Pakanka paklausos ir iš Lietuvos ūkininkų. Asmeniškai neteko girdėti, kad užsieniečiai būtų labai nuliūdę, kai draudimas buvo pratęstas“, - sakė jis.
R. Pleteras spėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina ir toliau kasmet kils nuo kelių iki dešimties proc.
Ūkininkai vis dar formuoja savo ūkius
„Aktyvumas priartėjo 2006-2007 m. lygį, kai buvo pats aukščiausias. Tik tuomet buvome prie aukštumų, o dabar sunku pasakyti, kiek dar tai tęsis“, - komentavo specialistas.
Pašnekovas vardijo keletą priežasčių, kodėl taip aktyviai parduodama ir perkama žemės ūkio paskirties žemė. Pirmiausia, jo nuomone, ūkininkai pajuto atsigaunančią ekonomiką, kas paskatino juos įsigyti daugiau žemės.
Antra, kol kas žemės kaina Lietuvoje yra dar palyginus žema: „Žemė dar nėra iki galo įvertinta. Ji dar kokis tris ar keturis kartus mažesnė nei kaimyninėje Lenkijoje, o žemės ūkio produkcijos kainos yra panašios“.
Be to, M. Aleknavičius pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar formuojasi didesni žemės ūkiai: „Daugelis ūkininkų stengiasi įsigyti žemės, kol dar gali ir jos yra laisvos. Užsienyje palyginus aktyvumas nėra toks didelis, nes jei ūkininkas įsigyja žemės, tai labai retas atvejis, kad ta žemė vėl sugrįžta į rinką. Jei susiformuoja vientisas ūkis, tai jis dažniausiai ir pardavinėjamas kaip vienetas. Lietuvoje dar vyksta judėjimas, ūkiai dar nėra optimalūs“.
DELFI primena, kad birželio pabaigoje Vyriausybė svarstė įstatymo projektą, kuriuo tikėtasi pažaboti žemę supirkinėjančius spekuliantus. Įtariama, kad kuriasi investiciniai fondai, kurie supirkinėja žemę, tačiau joje nevykdo ūkinės veiklos, o viliamasi sulaukti dar aukštesnių šio nekilnojamo turto kainų.
