Namelis už 600 litų
Juodkrantėje buvusioje pionierių stovyklavietėje poilsio namelį turintis 60-metis Vytautas Ercius baiminasi, kad valstybė jo šeimą apmulkins antrą kartą.
„Pirmąsyk skandalu baigėsi pačios įmonės išdraskymas. Mano uošvis vietoj algos gavo šį medinį namelį. Jo vertė buvo 600 litų. Dabar uošvis jau senas, po teismus nenori blaškytis, tad namelį padovanojo man. Vasarą ši poilsiavietė – visas mūsų džiaugsmas“, – pasakojo vyras.
Nerijoje prasidėjus neteisėtų statybų skandalui, po šią buvusią pionierių stovyklą vaikščiojo ne vienas politikas, įvairios komisijos, tikrintojai.
Tačiau anuomet išdalytas valstybės turtas jau senokai tapo privačiu, savininkai užregistravo ir įteisino savo būstą, tačiau juo įprastai disponuoti negali.
Nei perstatyti, nei nugriauti ir ant esamų pamatų pastatyti naujų namelių žmonės negali.
„Pastatai ar net tik pamatai – įteisinti, tačiau sklypai aplink juos nėra suformuoti. Tai vis dar yra miško žemė“, – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Tomas Tukačiauskas.
Savininkus kankina nežinia
Tarp vietos gyventojų ir valdininkų kilo tikra audra, kai prasidėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano svarstymas.
„Šioje teritorijoje yra penki panašūs nameliai. Viena savininkių net neturi kito turto. Vasarą pensininkė gyvena čia, o žiemą išsinuomoja butą Klaipėdoje. Kito gretimo namelio savininkas jau palaidotas. Žmogus taip ir nesulaukė valdžios sprendimo. Mūsų visų laukia nežinia“, – guodėsi V.Ercius.
Vyras savo poilsio namelį įregistravo Registrų centre, kurio pažymoje nurodyta, kad poilsinė įvertinta 173 tūkst. litų.
„Tačiau aiškinama, kad tai yra menkavertis turtas ir numatyta jį nugriauti. Man apmaudu, kad turiu nuosavybę, o valstybė nori ją atimti. Mes, paprasti žmonės, pakovoti negalime, o čia pat dygsta prabangūs turtingų veikėjų pastatai. Viena publika čia lyg runkeliai, o kiti – elitas“, – tvirtino V.Ercius.
Vyras prisipažino, kad ne kartą beldėsi į valdininkų duris ir mėgino aiškintis, kodėl jo turtas pripažintas menkaverčiu, tačiau doro atsakymo taip ir negavo.
„Paprastam žmogui nors kas nors paaiškintų, kas yra menkavertis pastatas. Niekas negali pasakyti. Vadinasi, geriausia sunaikinti?“ – klausė V.Ercius.
Vyras prisipažino, kad į poilsinę investavo – pakeitė plastikinius langus, įstatė šarvuotas duris, suremontavo pastato vidų.
„Vasarą mes išnuomojame jį už labai nedidelę kainą. Tai juk mums, pensininkams, yra papildomos pajamos“, – aiškino V.Ercius.
Malkos už 173 tūkst. litų?
Per susitikimą su Valstybės saugomų teritorijų tarnybų vadove Rūta Baškyte V.Ercius esą uždavė tiesų klausimą, kodėl pionierių stovyklos namelius ketinama griauti, o įtakingi verslininkai ar Seimo nariai savo turtą nerijoje išsaugojo?
„Man net buvo pasakyta, kad šie nameliai mums buvo atiduoti nusigriovimui. Esą lentoms? Tai gal sukūrenimui, kaip malkos? Už 173 tūkst. litų? Aš tokios nesąmonės dar nebuvau girdėjęs“, – pyko vyras.
Kol kas poilsinių savininkams niekas negali atsakyti, kaip teks jų turtą likviduoti – ar bus kompensuojama pinigais, ar bus skirtas sklypas, į kurį bus galima perkelti jau esamą namelį, o gal bus leista pasistatyti naują?
„Kitapus gatvės, kur anksčiau buvo “Gintaro„ poilsio namai, pamatus įsigijo toks Seimo narys. Pagal naująjį tvarkymo planą ten jau galima statyti, nors anksčiau buvo draudžiama. Įdomu – kodėl?“ – retoriškai klausė žmogus.
Juodkrantėje, Kalno gatvėje, pamatus yra įsigijęs šilutiškis Seimo narys Audrius Endzinas.
„Ankstesniame plane šioje vietoje numatyta, kad tai yra urbanistinis draustinis ir “Gintaro„ poilsio namų kiemo nebuvo galima užstatyti, esą užtvers miško parko perspektyvą. Tačiau naujajame plane Seimo nario nuosavybės vietoje jau leidžiama statyti vieno aukšto su mansarda pastatą“, – stebėjosi V.Ercius.
Sklypas – ginčams spręsti
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė pabrėžė, kad gyventojas painioja dvi skirtingas teritorijas, nors jos ir yra viena šalia kitos.
„Ši pionierių stovykla dar ir dabar galiojančiame tvarkymo plane yra įvardyta kaip iškeliamas objektas. Ji stovi sengirės teritorijoje. Mes ir naujame dokumente šioje vietoje planuojame šių statinių nukėlimą. O Seimo nariui priklausantys pamatai yra jau užstatytoje teritorijoje“, – aiškino R.Baškytė.
Panašioje situacijoje, kaip ir pionierių stovyklos namelių savininkai, pasak R.Baškytės, atsidūrė ir žinomas verslininkas Benas Gudelis, kurio nuosavybė yra ant didžiojo kopagūbrio.
„Įmonės “KristiAna„ vardu registruotas turtas buvo įsigytas aukcione. Kariškiams priklausiusių statinių liekanos taip pat turės būti nukeltos“, – tvirtino R.Baškytė.
Vadovė tikino, kad po diskusijų plane atsirado pakeitimas – statinius ketinama ne nugriauti, o nukelti.
„Šiame tvarkymo plane Juodkrantėje, prie jūros, už kariškių bazės, išskyrėme plotą, kuris gali būti panaudotas tokių kylančių problemų sprendimui. Tvarkymo planas nesprendžia kompensacijos problemų“, – teigė Saugomų teritorijų tarnybos vadovė.
Norėjo kotedžų kvartalo?
Tačiau R.Baškytė pripažino, kad iš valstybinės įmonės įsigydami namelius gyventojai esą žinojo, kad tų pastatų čia neliks.
„Mes turime dokumentus, kuriuose parašyta, kad jie buvo skirti perkėlimui. Tik nebuvo pasakyta – kur. Čia ir problema. Gyvenimas nestovi vietoje, mes žmones suprantame“, – įtikinėjo direktorė.
Tai, kad gyventojai ėmė reikšti pasipiktinimą dėl neva taikomų skirtingų standartų įtakingiems ir paprastiems nuosavybės turėtojams, R.Baškytė neigė teigdama, kad tokius sprendimus priėmė teismai.
„Pionierių stovyklos ir dalies Miško gatvės detalieji planai teismo buvo panaikinti. Šioje stovykloje norėta vykdyti grandiozines didelių sujungtų kotedžų statybas“, – tvirtino vadovė.
Paaiškės, ką griaus, o ko – ne
R.Baškytė tikino, kad naujasis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas galų gale turėtų sudėti visus taškus ir pagaliau turėtų paaiškėti, kokius statinius Neringoje teks griauti, o kokie išliks.
„Mes apsibrėžėme kelis karštus taškus, kur be nugriovimo nebus apsieita. Tai dešimt objektų“, – neslėpė Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė.
Pirmasis turėtų griūti Juodkrantėje esantis restoranas „Sorento“. Pastatas teismo sprendimu turi būti nugriautas iki metų pabaigos.
„Kiek žinau, savininkai jau formuoja ieškinius žalai atlyginti, esą kalbama apie 10–12 mln. litų sumą. Kaip valstybė spręs žalos atlyginimo klausimą, aš nežinau“, – tvirtino R.Baškytė.
Šviesa tunelio gale šviečia ir garsiesiems Arvydo Sabonio įmonės statytiems Preilos boteliams.
„Įmonė bent jau ieško sprendimų. Mes pasakėme, kad be griovimų tikrai nieko nebus, tačiau dar neaišku, apie kokį užstatymo plotą bus kalbama. Atrodo, kad jie suprato. Nors dar neaišku, kuo viskas baigsis, – turime laiko deryboms“, – teigė Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė.
Komentaras
Tomas Tukačiauskas
Visoje Neringoje būta apie 40 bylų dėl neteisėtų statybų. Apie 30-yje jų teismas pripažino, kad statyti leista neteisėtai. Dešimtyje bylų teismas pripažino, kad statiniai yra teisėti. Dar 5 bylose teismo procesai nėra pasibaigę. Vieni teismai nurodė statinius nugriauti, o kitose bylose buvo nurodyta griauti tik dalį ar kitaip koreguoti statinius. Tačiau ką daryti su tomis statybomis, kurias patys valdininkai leido pradėti, paaiškės tik patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
