Perteklinė nekilnojamo turto pasiūla lems jo pigimą. Per artimiausius penkerius metus Europoje šioje rinkoje bus pateikta pardavimui turto už 413 milijardų eurų – vidutiniškai po 83 milijardus eurų per metus, rašo „The Wall Street Journal“.
Tai ne itin daug, lyginant su 2006 metų rekordu, kai nekilnojamo turto buvo parduota už 231 milijardą eurų. Ir tai netgi mažiau, nei pernai metais, kai buvo parduota už 119 milijardų eurų. Deja, dabar investuotojų aktyvumas minimalus – per penkerius metus jie nupirks nekilnojamo turto vos už 126 milijardus eurų.
„Dabartinę investuotojų strategiją galima apibūdinti taip: „Nežinau, kas bus su Europa, todėl geriau atidėti įsigijimą ir palaukti, kol situacija taps aiškesnė“. Taip jau buvo po „Lehman Brothers“ bankroto, kai investuotojų aktyvumas sustingo keletui mėnesių“, - aiškina „Capital Economics“ analitikas Edas Stansfieldas.
„JP Morgan“ mano, kad pagrindiniais pardavėjais šioje rinkoje taps vyriausybės ir bankai. Norėdama sumažinti biudžeto deficitą, valdžia per artimiausius penkerius metus parduos nekilnojamo turto už 117 milijardų eurų. Be to, parduodamas valstybinis turtas nepasižymės didele kokybe – daugiausiai tai bus istoriniai ar apleisti pastatai, kuriems būtinas skubus ir brangiai kainuojantis remontas.
Kapitalą didinti privalantys bankai, savo portfeliuose mažinantys rizikingus aktyvus, atsikratys nekilnojamo turto už 231 milijardą eurų.
„Per ateinančius 18 mėnesių nekilnojamas turtas šiame regione nuvertės 10-15 procentų, o esminėse euro zonos rinkose, tokiose kaip Vokietija ir Austrija, kritimas sieks 7 procentus, tačiau probleminės šalys smuks gerokai labiau. Augimo potencialas išlieka Rytų Europos šalyse bei šiaurinėje Europos dalyje esančiose šalyse, kurios daugiau ar mažiau izoliuotos nuo nemalonumų valiutos bloke“, - reziumavo E. Stansfieldas.
