Ar lietus gali būti nemokamas?

Gyva bėda – taip liaudiškai tariant būtų galima apibūdinti po smarkesnių liūčių patvinusias Vilniaus ir kitų šalies miestų gatves. Paviršinės, kitaip dar vadinamos lietaus, nuotekos nekeltų galvos skausmo nei miestų komunalininkams, nei gyventojams, jeigu būtų tvarkomos kaip pridera. Bet taip nėra. Pirmiausia dėl to, kad nėra pinigų. O lėšų, už kurias būtų tvarkomasi su lietaus vandeniu, trukdo surinkti netobula įstatymų bazė ir neįteisinti šios infrastruktūros mokesčiai.

Trūksta įstatymų bazės

Visiems įprasta mokėti už centralizuotai tiekiamą šildymą, dujas, vandenį, kanalizaciją. Jeigu kurio nors miesto valdžia priimtų potvarkį rinkti mokesčius už lietaus vandenį, gyventojai to tikrai nesuprastų. „Didžiausia problema ir yra tai, kad už paviršinių nuotekų tvarkymą niekas nemoka. Ar gali būti nemokami pietūs? Į šį klausimą atsakymas visiems žinomas. Jeigu suteikiama paslauga, už ją reikia mokėti. Lietaus vanduo daugiau ar mažiau tvarkomas, sistemos funkcionuoja, jas reikia prižiūrėti. O juk tam reikia lėšų“, – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos katedros vedėjas dr. Mindaugas Rimeika.

Už lietaus nuotekas šiuo metu moka tik dalis pramonės įmonių. Tačiau taip yra ne visuose mietuose. Įmonių mokamas mokestis svyruoja nuo 15 ik 50 centų už hektarą. Tačiau gaunamos lėšos iš pramonės įmonių sudaro labai mažą dalį finansinių išteklių, reikiamų lietaus nuotekų tinklams eksploatuoti. Be to, tarifas už lietaus nuotekas buvo nustatytas vos atkūrus nepriklausomybę ir nuo to laiko nesikeitė.

Anot dr. M. Rimeikos, paviršinių nuotekų tvarkymas Lietuvoje paliktas likimo valiai. Nėra įstatymų bazės, reglamentuojančios, kam turėtų būti priskirta lietaus vandens tvarkymo funkcija, kaip turėtų būti plėtojama infrastruktūra. Savivaldybės dažniausiai duoda nurodymų šį ūkį prižiūrėti savo įmonėms. Tad viename mieste su lietaus kanalizacija tvarkosi vandentvarkos įmonės, kituose – komunalininkai, dar kitur priežiūra patikėta kelininkams.

M. Rimeikos manymu, tai tėra gaisro gesinimas. Tam, kad situacija gerėtų, savivaldybės turi žinoti, kad paviršinių nuotekų tvarkymas de jure reglamentuotas ir turi būti taikomas. Taip pat reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su regioniniais aplinkos apsaugos departamentais, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas savivaldybėse būtų įgyvendinamas sparčiau. Privalu bendradarbiauti ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kad būtų pakeista geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, įtraukiant kainą už paviršinių nuotekų tvarkymą.

Specialistai tvirtina, kad lietaus nuotėkis yra žmonių sukurta problema, jo susidaro ant konkretiems asmenims priklausančių nelaidžių paviršių. Todėl tokių teritorijų savininkai turi mokėti už nuotekų, susidarančių ant jų teritorijos, tvarkymą.

„Paviršinių nuotekų tvarkymas yra tokia pat komunalinė paslauga, kaip ir vandens tiekimas bei buitinių nuotekų šalinimas. Todėl ji turi būti apmokama nekilnojamojo turto savininkų priklausomai nuo jų nuosavybėje susidarančių paviršinių nuotekų kiekio. Kitaip tariant, nuo jų daromos įtakos paviršinių nuotekų rinkimo ir tvarkymo sistemai“, – kalbėjo M. Rimeika. Anot jo, toks paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo būdas yra teisingiausias, nes paslaugos gavėjo išlaidos priklauso nuo to, kiek jo nuosavybėje susidaro paviršinių nuotekų. Tokiu būdu įgyvendinamas principas „teršėjas moka“.

Trūksta politinės valios

Galimybių studijas, kaip būtų galima tvarkytis su paviršinėmis nuotekomis, yra parengusios pavienės savivaldybės: Klaipėdos miesto, Alytaus miesto, Jonavos, Šakių, Kauno miesto, Kretingos, Gargždų, Birštono. Dar kelios yra pradėjusios rengti tokias galimybių studijas arba parengusios daliai miesto. Tačiau įgyvendintų projektų atnaujinant paviršinių nuotekų infrastruktūrą ir kuriant valdymo bei priežiūros sistemą nėra.

Prieš kurį laiką Klaipėdos miesto savivaldybė buvo iškėlusi idėją apmokestinti lietaus nuotekas. Tačiau pasipylė priekaištų tirada. Nepatenkinti tokiu siūlymu buvo ir gyventojai, ir miesto vadovams oponuojantys politikai. Galiausiai pritrūkta politinės valios, kaip įteisinti naują mokestį ir tvarkytis su itin aktualia problema.

„Visame pasaulyje pereinamasis laikotarpis yra skausmingas. Gyventojai į lietaus vandens tvarkymo mokestį reaguoja labai jautriai. Tuoj pat pasigirsta nepatenkintųjų: gal už saulę ir orą reikės mokėti? Bet ne mažiau piktinamasi, kai automobiliai sustoja ir jų nebeįmanoma užvesti apsemtose gatvėse. Jeigu lietaus nuotekas reikia tvarkyti, vadinasi, už šią paslaugą reikia ir mokėti“, – kalbėjo M. Rimeika.

Yra atlikti preliminarūs skaičiavimai, kad Vilniuje vienam butui per mėnesį reikėtų mokėti apie 40 centų lietaus kanalizacijos mokesčio. Surinkti pinigai būtų naudojami sistemos priežiūrai, jos atnaujinimui, plėtrai, ir viskas funkcionuotų nepriekaištingai.

Byra ir kita infrastruktūra

VGTU docentas M. Rimeika svarstė, kad gali kilti klausimas, kokia reikalinga paviršinių nuotekų priežiūra. Pirmiausia būtina, kad lietaus vanduo turėtų kur sutekėti, privalu užtikrinti tinklų laidumą. Šiuo metu miestuose objektų daugėja, o paviršinių nuotekų infrastruktūra nesikeičia. Antai pastačius tokius objektus kaip Vilniaus „Akropolis“, į vamzdynus sutekančio lietaus vandens padaugėja smarkiai, trasų apkrova tampa du ar tris kartus didesnė. O infrastruktūra
lieka nepakeista.

„Todėl natūralu, kad vandens perteklius šauna aukštyn pro šulinių dangčius ir užlieja gatves. Kol nebus investicijų į tinklų renovaciją, tol plauksime“, – neabejoja M. Rimeika.

Užlietos gatvės – tik viena blogybių. Tekėdamas ne vamzdynais, o bet kaip, lietaus vanduo ardo gatves, šaligatvius. Nereikia stebėtis žiniasklaidos pranešimais, kad tiesiog gatvėje prasmego automobilis. Tai prasto paviršinių nuotekų tvarkymo padarinys. Prasibrovęs pro susidėvėjusius vamzdžius vanduo išplauna gruntą, dėl to atsiranda smegduobių – jų ateityje gali tik daugėti.

Tarša nepamatuojama

Tarša? Apie ją galima tik spėlioti, nes tikslių skaičiavimų, kiek smarkiai užterštos lietaus nuotekos, niekas nepateikia. Nėra tam pinigų. Tačiau neabejojama, kad paviršinių nuotekų užterštumas kartais gali viršyti buitinių nuotekų užterštumą. Apie tai byloja ir paimti bei ištirti mėginiai. Palyginti su buitinėmis nuotekomis, lietaus vanduo užteršia ne tik gatvėse besimėtančiomis šiukšlėmis, bet ir naftos produktais, sunkiaisiais metalais.

Statant lokalius objektus, tokius kaip degalinės ar automobilių stovėjimo aikštelės, yra įrengiami lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau tai tik lokalūs objektai. Nuo nepriklausomybės atkūrimo nebuvo pastatyta nė vieno baseininio lietaus nuotekų valymo įrenginio bendrojo naudojimo urbanizuotose teritorijose.

„Automobilių ūkis, žinoma, gerėja, mažiau teršiama aplinka. Tačiau naftos produktų gatvėse vis tiek lieka, o juos nuplauna lietus. Kita
tarša – biologinė. Pažiūrėkime, kaip atrodo sniegas prie daugiabučių pavasariop. Baltos spalvos nematyti, ištisi plotai nukloti šunų išmatomis. Tad ir jos, ir naftos produktai anksčiau ar vėliau subėga į upę ir ją teršia“, – pasakojo M. Rimeika.

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas bus privalu išvalyti ne tik buitines, bet ir paviršines nuotekas. Negalima sakyti, kad jos dabar visai nevalomos – dalis sutvarkoma. Mat Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiuose yra įrengta mišri kanalizacija, į kurią subėga ne tik buitinės, bet ir paviršinės nuotekos. Lietaus vanduo prasiskverbia ir į atskirus buitinių nuotekų vamzdynus, kurie yra seni ir nesandarūs. Pavyzdžiui, Biržuose į buitinių nuotekų tinklus per lietų patenka keturis kartus daugiau vandens, negu parduodama centralizuotai tiekiamo vandens gyventojams. Mat ir daugelis gyventojų nuosavų namų lietaus vandenį nukreipia į buitinių nuotekų vamzdynus, o už tokią kanalizaciją nemoka.

Tačiau tai vis tiek tėra nedidelė dalis išvalomų paviršinių nuotekų. Antai Vilniuje įrengti 132 lietaus nuotekų išleistuvai ir tik 4 valymo įrenginiai. Kaune yra 115 išleistuvų, o valymo įrenginių iš viso nėra. Klaipėdoje padėtis panaši: 60 išleistuvų ir vienintelis valymo įrenginys.
Vandentvarkos specialistai stebisi, kad įgyvendinant projektus ES struktūrinių fondų parama prašoma tik vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynams kloti. O juk tuo pačiu galima pakloti ir trečią vamzdį – paviršinėms nuotekoms. Iš karto būtų išspręsta problema, nereikėtų apie tai galvoti vėliau ir iš naujo kasti griovius, tvarkyti suardytus kelius, atstatyti kitą infrastruktūrą.

Į paviršinių nuotekų infrastruktūrą investicijų nėra jau nuo 1990 metų. Daugiau kaip 30 proc. tinklų yra per maži, ir tik kiek daugiau nei 30 proc. būklė patenkinama. Likusios dalies tinklų padėtis yra bloga, labai bloga arba iš viso nežinoma.

Vakaruose klausimų nekyla

Yra daug pavyzdžių, kaip būtų galima sutvarkyti paviršinių nuotekų infrastruktūrą ir rinkti mokesčius už jos priežiūrą bei įrengimą. Vienas pavyzdžių – JAV. Paviršinių nuotekų infrastruktūros finansavimas čia užtikrinamas iš dalies nekilnojamojo turto mokesčiu, rinkliava už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą, rinkliava už sistemos tikrinimą bei priežiūrą, rinkliava vietoj paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių statybos, rinkliava už poveikį infrastruktūrai. Taip pat taikoma rinkliava vėliau įsikūrusiam savininkui, yra ir specifinių apmokestinimų, skiriamos dotacijos.

Lietaus nuotekų mokestis JAV įteisintas 1964 metais. Dabar jo dydis vidutiniškai yra apie 10 litų per mėnesį, mokestį moka maždaug trečdalis šalies gyventojų. Apie 77 proc. miestų rinkliava už lietaus vandens tvarkymą įtraukta į komunalinių paslaugų sąskaitą.

Rinkliavos skaičiavimo būdai irgi yra keli. Vienas jų – pagal nelaidžių paviršių plotą. Šis terminas apima stogus, įvažiavimus, stovėjimo aikšteles, šaligatvius. Kiti skaičiavimo būdai: pagal nelaidžių paviršių ir bendrąjį plotą, pagal nelaidžių paviršių plotą ir nelaidžių paviršių procentą. Taip pat pagal bendrąjį plotą ir plėtros intensyvumo koeficientą.

Didžiojoje Britanijoje vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikia privačios bendrovės. Jos rūpinasi ir paviršinėmis nuotekomis. Šių įmonių veiklą prižiūri OFWAT (vandens paslaugų tiekimo reguliavimo institucija), nustatanti formulę, pagal kurią skaičiuojama maksimali leistina kaina už paslaugų teikimą.

Didžiojoje Britanijoje taikomos įvairios mokėjimo už lietaus nuotekas metodikos. Bet pagalOFWAT rekomendacijas iki 2015 metų turi būti visuotinai pereita prie lietaus nuotekų kiekio skaičiavimų ir mokėjimo metodo pagal nelaidžių teritorijų plotą. Kitose Vakarų Europos šalyse paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimas užtikrinamas netiesioginiais mokesčiais, vietos ar regioninėmis rinkliavomis, mokesčiais už nuotekų tvarkymo paslaugas. Būtent šis mokestis yra populiariausias būdas finansuoti paviršinių nuotekų tvarkymą.