Rąstinius namus statote jau 15 metų. Ar dažnai tenka išgirsti, kad rąstiniai namai yra nesaugūs?

Tokią bendrą nuomonę tenka išgirsti gan dažnai, ypač iš žmonių, kurie nesusidūrę su mediniais namais. Tokio pašnekovo paprašius pateikti bent kelis argumentus visada gaunamas bendras atsakymas, kad medis dega, o plyta - ne, labiau išprusę dar pateikia senų istorinių įvykių kai sudegdavo ištisi kaimai. Tik pamirštamas faktas, kad mes nebegyvename archaiškomis sąlygomis su atvirais ugniakurais ar neizoliuotais laidais. Iki antrojo pasaulinio karo Lietuvoje vyravo medinė architektūra, kuri tarybiniu laikotarpiu buvo nugramzdinta užmarštin. Natūralu, kad šie senieji išlikę mediniai namai yra nerekonstruoti, dažnai juose gyvena mažesnes pajamas gaunantys ar socialiai remtini žmonės, kurie mažiau kreipia dėmesį į elementarius saugumo reikalavimus. Dėl šios priežasties būtent šie namai dažniau minimi savaitės nelaimių suvestinėse.

Ar rąstiniams namams keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitų tipų namams?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus namai, kurių pagrindinės laikančios konstrukcijos medinės, yra priskiriami trečiai ugniai atsparumo klasei. Pagrindinis reikalavimas šios klasės statiniams - tai padidintas minimalus atstumas iki gretimų pastatų. Jis turi būti 15m. Dažniausiai mediniai namai statomi erdvesniuose sklypuose, dėl to šis reikalavimas nesukelia didelių nepatogumų. Na, o iš statybinės pusės trečios ugniai atsparumo klasės statiniams keliami paprastesni reikalavimai renkantis statybines medžiagas, konstrukcinius sprendimus ar būtinybė dažyti specialiais dažais. Taigi, įstatymiškai mediniams namams keliami mažesni reikalavimai.

Tačiau statybos metu ypatingą dėmesį reikia kreipti montuojant ir instaliuojant įvairią įrangą. Ypač tai liečia šildymo ir elektros instaliacijas. Netinkamai sumontuoti pastarieji įrenginiai dažnai tampa gaisro priežastimi.

Vadinasi, posakis, kad rąstinukas yra nesaugus – mitas ?

Kaip ir minėjau, jeigu namo gyventojai laikosi elementarių saugos reikalavimų ir elektros bei šildymo instaliacijos sistemos sumontuotos tvarkingai – gaisro tikimybė maža. Apdorotos naujos kartos atipirenais (cheminės priemonės nuo ugnies poveikio) medinės konstrukcijos pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0, tada gaisro tikimybė niekuo nesiskiria nuo kitų konstrukcijų pastatų.

Kokių dar tenka išgirsti mitų apie rąstinius namus ?

Per 15 metų prisiklausyta visko. Pagrindinis mitas - kad rąstiniai namai nestabilūs, nesandarūs. Šie visi mitai atsirado dėl to, kad medis yra labiau žinių reikalaujanti medžiaga nei kitos tradicinės statybos medžiagos. Kad ir dedant čerpini stogą yra gaunama tiksli montavimo instrukcija. Niekas net nesusimąsto, kad tokia instrukcija dar labiau reikalinga pradedant statyti medinį namą. Tikriausiai šiuo atveju instrukcijos neužteks - reikės visos gana storos knygos apie medžio savybes ir įvairias gudrybes kaip jas pritaikyti statybos metu.

Ar tiesa, jog medinės konstrukcijos dega ilgiau ir būna mažiau ugnies pažeistos, nei konstrukcijos su plieninėmis perdangos sijomis?

Medinių statramsčių pertvaros ir medinių sijų grindys naudojamos apsaugai nuo gaisro prasiskverbimo ir jų naudingumas patvirtinamas bandymų bei tikrų gaisrų metu. Mediniai elementai pasižymi atsparumu ugniai, o elementų elgsena gaisro metu yra nuspėjama, nes mediena anglėja lėtu ir gerai žinomu greičiu ~ 40 mm per valandą. Be to, ji išlaiko savo konstrukcijos vientisumą. Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai dar didesnis. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Papildomai medieną impregnavus antipirenais ženkliai sumažinsime jos degumą.

Kokie priešgaisriniai reikalavimai keliami rąstinio namo stogui, ar jie kažkuo skiriasi nuo įprastinių stogų saugos reikalavimų?

Jeigu pagal projektą pastatą nenumatyta impregnuoti antipirenais, jis automatiškai priskiriamas trečiam degumo laipsniui, kuriam stogo konstrukcijų impregnavimas neprivalomas. Vis dėlto ypač naudojant mažo skerspjūvio medines konstrukcijas, siūlyčiau jas impregnuoti antipirenais.

Teko girdėti, jog rąstai yra apdorojami specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis, gal galėtumėte plačiau papasakoti apie šias medžiagas?

Medinių elementų atsparumas ugniai gali būti padidinamas parenkant skerspjūvius su didesne nei paprastai atsarga arba padengiant medieną apsauginėmis dangomis, ją įmirkant antipirenais ar nudažant apsauginiais dažais. Pasirenkant medinių konstrukcijų apsaugą reikia įvertinti, kas pigiau - ar padidinti elementų skerspjūvius, ar naudoti apsaugines dangas.

Specialiąsias apsaugines dangas galima suskirstyti į kelias grupes:
• užtepamos, dekoratyvinės funkcijos neatliekančios, 0,01... 0,7 mm storio apsauginės dangos;
• užtepamos dekoratyvinės ir apsauginės 0,01-0,1 mm storio dangos, paslepiančios medienos tekstūrą;
• užtepamos dekoratyvinės dangos, sudarančios iki 1 mm storio skaidrią ar pusiau skaidrią plėvelę, išsaugančią medienos tekstūrą ir spalvą;
• besiplečiančios dangos;
• kombinuotos dangos.

Medienos degumo sumažinimui naudojamos impregnavimo polimerais arba antipirenais technologijos. Taikoma keletas impregnavimo metodų: su spaudimu, autoklavinis - difuzinis, impregnavimas vonioje. Toks medienos apsaugos būdas priklausomai nuo impregnavimo gylio, yra efektyvus ne tik užsidegimo stadijoje, bet ir visu gaisro metu. Tačiau medienos impregnavimas gali sumažinti jos stiprumą, todėl būtini papildomi impregnuotos medienos tyrimai. Kiekvienais metais atsiranda vis naujesnių ir patobulintų antipireninių medžiagų technologijų. Rinkoje atsiranda gana pigių ir efektyvių priemonių su kuriomis apdorotos medinės konstrukcijos pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0.

Ar elektros instaliacijai rąstiniuose namuose naudojamos specialios medžiagos, keliami specifiniai reikalavimai?

Lietuvoje, lyginant jos regionus, šiuo metu yra gana prieštaringa situacija. Tai įvyko dėl skirtingai traktuojamų „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“. Pagal šias taisykles jei kabelis tiesiamas per degias medžiagas (tarkim, medinį namą), jis turi būti nedegus arba nepalaikantys degimo. Šiuo metu elektros laidų rinkoje praktiškai visi laidai priskiriami prie nepalaikančių degimo. Nedegūs laidai yra apie 30 proc. brangesni nei įprastiniai. Taigi, vieni inspektoriai laikosi nuomonės, kad kabelis turi būti nedegus, o kiti jų kolegos stoja į nepalaikančių degimo pusę. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia prieš pradedant elektros instaliacijos darbus yra užsakyti kompetentingą elektros projektą, kuriame būtų teisingai išdėstyti elektros įrengimai, parinkti laidų skerspjūviai. Ypatingą dėmesį reikia skirti į kokybišką elektros laidu sujungimą . Tai vieta, kurioje dažniausiai pasireiškia kaitimo reiškinys.

Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį rąstinio namo savininkui? Kokia yra Medinių namų gamintojų asociacijos pozicija šiuo klausimu ?

Statant šiuolaikišką namą, ar tai medinis ar mūrinis jis būtų, svarbu naudoti šiuolaikiškas ir saugias elektros bei šildymo sistemas ir medžiagas. Namo statybos metu svarbu, kad jau projektavimo metu būtų numatytos namo elektros įrengimų ir laidų vietos, saugios šildymo sistemos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus. Dar svarbiau, kad namo gamintojas ir montuotojas tai žinotu konstrukcijų gamybos metu ir numatytų reikiamus techninius sprendimus, instaliavimo vietas ir saugius atstumus. Ypač dirbant su medinėmis konstrukcijomis tam reikalingos specifinės žinios. Medinių namų gamintojų asociacija šiuos saugumo ir konstrukcijų kokybės aspektus laiko vienu iš prioritetinių uždavinių. Lietuvos standartizacijos departamente esame patvirtinę medinių namų statybos standartus, kuriuos dauguma mūsų narių yra įsidiegę.