„Bendrovė jokių komentarų šia tema daugiau neteiks“, – DELFI sakė „Akropoliui“ atstovaujančios ryšių su visuomene bendrovės „KPMS ir partneriai" konsultantas Frederikas Jansonas.
Teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė DELFI patvirtino, kad teismą pasiekė bendrovės prašymas nutraukti bylą, tačiau jame motyvai nenurodomi.
„Šis prašymas yra priėmimo stadijoje, bus perduotas bylą nagrinėjantiems teisėjams, kai jie bus paskirti, ir bus svarstomas. Jie prašo nutraukti bylą ir informuoja, kad jiems yra žinomos pasekmės“, – sakė ji.
„Akropolis”, kuris įsigytame sklype ketina statyti naują prekybos centrą, už žemę valstybei turėjo sumokėti 40,478 mln. Lt, iš kurių 32,4 mln. Lt dalies mokėjimas buvo atidėtas.
Šių metų sausį už valstybinę žemę buvo sumokėta 19,371 mln. Lt, tačiau bendrovė siekė, kad jai būtų leista sumokėti dar maždaug 3 mln. Lt, o likusią skolos dalį panaikinti.
Vilniaus apygardos teismas birželį nutarė, kad „Akropolis” valstybei neprivalo sumokėti pusės suderėtos kainos - maždaug 21 mln. litų - už įsigytą sklypą prie Vingio parko Vilniuje.
Pagrindiniai Vilniaus apygardos teismo teisėjos R.Kisielienės, patenkinusios „Akropolio" prašymą, motyvai - kritusios nekilnojamojo turto kainos ir „Akropolio" žadamos investicijos į transporto infrastruktūrą būsimojo prekybos centro apylinkėse.
Teismo sprendimu buvo šokiruota prezidentė Dalia Grybauskaitė, juo taip pat stebėjosi ir premjeras Andrius Kubilius.
Nuo liepos 1-osios likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jos atstovavimo byloje teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba. Ji Lietuvos apeliaciniam teismui ir apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
Pagalvojo apie nuostolius reputacijai
Ryšių visuomene specialistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė DELFI sakė mananti, kad tokį bendrovės sprendimą lėmė noras nepakenkti savo reputacijai.
„Tai rodo, kad garbūs ir dideli verslininkai supranta reputacijos kainą ir kartais pasveria, kad reputacija būna brangesnė nei 20 mln. Lt sandoris. Jie, matyt, suprato, kad tai būtų vinis į reputacijos karstą“, – sakė ji.
Pašnekovės nuomone, atsisakyti ieškinio buvo išmintingas sprendimas, kuris dar kartą patvirtina, kad ir Lietuvoje stiprios bei didelės verslo organizacijos vis dažniau galvoja apie tai, kokius nuostolius patirs jų geras vardas ir kokių nuostolių jiems tai gali atnešti vėliau.
Ji neatmeta, kad bendrovė, teikdama ieškinį teismui, neįvertino to, kokios reakcijos jis gali sulaukti visuomenėje.
„Galbūt jie tuo metu klausė savo advokatų, kurie sakė, kad tai yra teisinga ir galima prisiteisti bei sutaupyti, tačiau tada nebuvo pasitarta su komunikacijos specialistais. Tikriausiai nesitarė, nes grėsmė geram vardui buvo akivaizdi. Ryšių su visuomene vadovėliuose labai dažnai rašoma, kad būna, jog teismo sprendimas, kuris yra teisingas pagal visus juridinius aktus, neatstovauja visuomenės teisingumo sampratai. Taip yra netgi pernelyg dažnai, nuo to, žinoma, kenčia ir teismų reputacija“, – kalbėjo D. Kutraitė-Giedraitienė.
