Į DELFI redakciją kreipėsi sostinėje „Bajorų kalvose“ gyvenantis Vytautas Ščiuka. Vilnietis pasakojo ilgai rinkęsis butą ir „Hanner“ vystomu projektu „Bajorų kalvos“ susidomėjo dėl įmonės prestižo ir geros kokybės.

„Pardavinėdami šiuos butus, jie („Hanner“ - DELFI) nuolat akcentavo, kad tai - „Hanner“. Atrodytų, kad jie tikrai neblogos reputacijos statybų vystytojas“, - pasakojimą pradėjo pašnekovas.

Tačiau žadėta kokybe vyras suabejojo, kai pastebėjo defektą langų stiklo pakete: „Atsirado nesandarumas, suprastėjo šilumos izoliacija“.

Pasiuntė pas bankroto administratorių

Nusprendęs, kad tai statybos defektas, V. Ščiuka kreipėsi nurodytu elektroniniu paštu į buto pardavėjus dėl defekto. Iš UAB „Bajorų kalvų“ („Hanner“ antrinė įmonė), su kuria ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, vilnietis gavo atsakymą, kad už darbų kokybę atsako įmonė „Congestum Group“, kuri yra bankrutavusi, todėl gyventojui patariama dėl žalos kreiptis į bankroto administratorių.

„Statybos darbus, dėl kurių atsirado Jūsų nurodyti statybos darbų trūkumai, atliko rangovas UAB „Congestum Group“. Mūsų žiniomis, tarp UAB „Dokaras“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Hanner Development“) (tačiau ne UAB „Bajorų kalvos) ir BUAB „Congestum Group“ buvo sudaryta statybų rangos sutartis, pagal kurią UAB „Dokaras“ laikomi užsakovu, o UAB „Congestum Group“ rangovu“, - rašoma atsakyme į pretenziją, kurią pasirašė UAB „Bajorų kalvų“ direktorius Algimantas Laurinavičius.

Vėliau rašte dėstoma, kad pagal galiojančius teisės aktus pareiga atlyginti visus galimus nuostolius kyla rangovui, šiuo atveju bankrutavusiai įmonei „Congestum Group“, o ne darbų užsakovui.

„Todėl tikimės, jog susisieksite su rangovo BUAB „Congestum Group“ bankroto administratoriumi dėl rangomo įsipareigojimų vykdymo“, - baigiamas atsakymas sostinės gyventojui.

„Bajorų kalvos“ atsako asmeniškai, bet komentuoja tik „Hanner“

„Perkant butą sudaromas įspūdis, kad tikrai perkama iš „Hanner“, nes parduoda bendrovės dukterinė įmonė. Apie rangovus nebuvo nei vieno žodžio. Jei rangovas ir bankrutuoja, tai bent „Hanner“ atstovai galėtų prisiimti moralinę atsakomybę, nes pasirinko nepatikimą rangovą. Kodėl dėl jų pasirinkimo turi kentėti butų gyventojai, kurie daryti įtakos šiam pasirinkimui neturėjo galimybės?“, - retoriškai klausė „Bajorų kalvų“ gyventojai.

Atsakomybės už kokybę nesutiko prisiimti ir UAB „Bajorų kalvos“, kurios sostinės gyventojui pardavė butą. Įmonės direktorius atsakyme į gyventojo pretenziją pareiškė, kad „nepriklausomai nuo to, ar UAB „Bajorų kalvos“ yra ar nėra AB „Hanner“ grupės įmonė, ši įmonė veikia kaip atskiras, savarankiškas teisinis subjektas ir už savo prievoles atsako asmeniškai, nepriklausomai nuo kitų juridinių asmenų“. Vilniuje esančių „Bajorų kalvų“ gyventojui taip pat buvo paaiškinta, kad pardavėjas pirkėjui už parduodamo daikto kokybę atsako dvejus metus nuo pirkimo, o V. Ščiukas butą pirko jau prieš ketverius metus.

Arvydas Avulis
Nors UAB „Bajorų kalvos“ savo atsakyme teigia, kad veikia, kaip atskira grupė, visgi DELFI pabandžius gauti komentarą iš įmonės, jos atstovė Gintarė Avulytė teigė, kad į visus klausimus, susijusius su šiuo daugiabučių namų projektu, reikia kreiptis į „Hanner“ valdybos pirmininką Arvydą Avulį.

Susisiekus su A. Avuliu, valdybos pirmininkas „komentuoti apie langus“ nenorėjo ir pasiūlė kreiptis į įmonės teisininkus, kurie paaiškintų galiojančius įstatymus.

Statybos inspekcija: garantijos iš rangovo turi prašyti statytojas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė teigė, kad statybos įstatyme yra nurodyta, kad už statinio per garantinį terminą nustatytus defektus atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas.

„Ši atsakomybė taikoma minėtų statybos dalyvių teisės aktuose nustatytų pareigų ribose, nustačius dėl kurio statybos dalyvio pareigų neatlikimo atsirado defektai“, - teigė specialistė.

Statinio garantinis terminas pagal teisės aktus yra nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statybos techninės priežiūros sutartyse. „Šis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, - 20 metų“, - reglamentavimą komentavo V. Aliukonienė.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė teigė, kad, V. Ščiukos atveju, langai yra statybos produktas, įmontuotas į pastatą ir susijęs su pastato atitiktimi esminiams statinio reikalavimas. „Todėl jiems ir jų sudedamosioms dalims taikomos Statybos įstatymo nuostatos, nustatančios ne trumpesnį kaip 5 metai nuo statybos užbaigimo dienos garantinį terminą“, - aiškino pašnekovė.

„Civiliniame kodekse nurodyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą“, - toliau tęsė specialistė.

Pasak statybos inspekcijos darbuotojos, susidarius aprašytai situacijai gyventojas turėtų kreiptis į buto pardavėją (statytoją), o šis į rangovą. Jei rangovas bankrutavęs, tuomet į bankroto administratorių.

Specialistė teigė, kad statytojas turi pasikviesti rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą, kuriame būtų nurodyti statybos defektai, suderinti jų pašalinimo terminą. Rangovui nepašalinus defektų, statytojas gali kreiptis į teismą.

„Mūsų nuomone, statytojui nevykdant minėtų veiksmų, įsigijęs statinį asmuo gali kreiptis į teismą dėl statytojo įpareigojimo pareikalauti iš rangovo ištaisyti garantiniu laiku išryškėjusius statybos defektus, o, rangovo įmonę likvidavus, - dėl pardavėjo įpareigojimo pašalinti defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš pardavėjo, jei pirkėjas juos pašalino savo lėšomis“, - poziciją išdėstė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai.

Vartotojų teisių tarnyba: kokybę užtikrina pardavėjas

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė taip pat patikino, kad už parduodamų daiktų kokybę atsako pardavėjas.

„Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Atsižvelgiant į tai, atsakomybė dėl tinkamos daikto kokybės tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą“, - pabrėžė pašnekovė.

Specialistė teigė, kad būstą įsigijusio vilniečio su rangovais (UAB „Congestum Group“) nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl jis turi teisę reikalauti kokybės ne iš rangovo, o iš pardavėjo (UAB „Bajorų kalvų“).

Negalintis susitarti dėl kokybės užtikrinimo su pardavėju, buto pirkėjas gali kreiptis į atestuotą ekspertizės įmonę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, nebent nustatoma, kad rangovas nepažeidė sutarties.

„Turėdami nepriklausomų ekspertų išvadas dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų vartotojai gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą arba pateikti prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl tarpininkavimo sprendžiant kilusį ginčą neteisminiu būdu“, - patarė M. Deimantė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (220)