Butai Lietuvoje dalinami ir beveik už dyką

Piktieji nekilnojamojo turto burbulo komentatoriai pranašavo, kad butai Lietuvoje ilgainiui bus dalijami nemokamai. Beveik panašiai ir įvyko – neseniai paskelbta, kad pigiausias šalyje butas parduodamas už 4 tūkst. litų. Maža to, nenaudojamas toks būstas per metus dvejus atneša panašią sumą nuostolių.

Pigiausias butas Lietuvoje – 47 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas, parduodamas Kupiškio rajone, Noriūnuose, – kainuoja 4 tūkst. litų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalas domoplius.lt.
Į mažiausiai kainuojančio buto titulą sostinėje pretenduoja vieno kambario butas Naujojoje Vilnioje esančiame bendrabučio tipo pastate. 20 kvadratinių metrų buto kaina – 14 tūkst. litų. Į pigiausiai Vilniuje parduodamų butų trejetuką taip pat įtraukti 20 tūkst. litų kainuojantis būstas Naujininkuose ir 27 tūkst. litų – Naujamiestyje. Pastarasis – su šarvuotosiomis durimis, tačiau be atskiro tualeto ir vonios.
Nebrangų butą siekiantiems įsigyti kauniečiams pakanka turėti 9,5 tūkst. litų. Tokios sumos prašoma už 16 kvadratinių metrų butą Vilijampolėje esančiame bendrabutyje.

„Dažniausiai pigūs butai parduodami bendrabučio tipo namuose, o tokios sąlygos yra priimtinos tik kai kuriems pirkėjams. Būna netgi tokių atvejų, kai labai pigiai kainuojantys butai rajonuose atiduodami
nemokamai. Kad tik šeimininkams nereikėtų jų išlaikyti“, – sako domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Vien Vilniuje, domoplius.lt duomenimis, parduodama apie 200 butų, kurių vertė nesiekia 50 tūkst. litų, o kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose – dar apie 1 700.

Lietuvos kontrastai

Pigiausi Lietuvos rajonai pagal butų kainas – Naujoji Akmenė, Joniškis, Kupiškis ir Rokiškis. Vidutinė parduodamo buto kvadratinio metro kaina Naujojoje Akmenėje siekia vos 600, Joniškyje – 650, Kupiškyje – 720, Rokiškyje – 730 litų. Ekonomikos teorijos byloja, kad kvadratinio metro kaina turėtų būti panaši į vidutinę mėnesio algą, tačiau kai kuriuose Lietuvos miestuose, kaip matyti, ši kaina pasiekė minimalią algą. Tačiau daugeliui šalies gyventojų nuo to nei šilta, nei šalta, nes butas Vilniuje parduodamas už vidutiniškai 4,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Vidutinės kvadratinio metro kainos provincijoje ir sostinėje skiriasi 6–7 kartus, nors atlyginimai Vilniuje ir provincijoje taip smarkiai nesiskiria.

„Lietuvos miestuose ir rajonuose parduodamų butų kainos tiesiogiai priklauso nuo ekonominės padėties, užimtumo ir nedarbo lygio. Žinoma, lemia ir tokie veiksniai kaip geografinė padėtis, atstumas nuo
didžiųjų miestų ir pan. Todėl natūralu, kad miestuose, kur išvystytos pramonės šakos, plėtojamas smulkusis verslas ir mažesnis nedarbas, butai kainuoja brangiau, turi didesnę paklausą“, – dėsto E. Narbuntovičius.

Lyginant didžiųjų miestų mikrorajonus galima pastebėti, kad sostinėje mažiausiai kainuojantys butai parduodami Naujojoje Vilnioje. Ten vidutinė kvadratinio metro kaina yra mažesnė nei 2,5 tūkst. litų. Kaune pigiausiu rajonu galima vadinti Palemoną (1 600 litų už kvadratinį metrą), o Klaipėdoje – Bandužius (2 250 litų už kvadratinį metrą).

Ir pasaulyje – nieko gero

„Global Property Guide“ atliktas tyrimas rodo, kad būsto rinkos nuosmukio pabaigos kol kas nematyti ir visame pasaulyje, išskyrus nebent Jungtines Amerikos Valstijas. Antrąjį šių metų ketvirtį nerimą kėlė per metus nukritusios kainos Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Nyderlanduose (kiekvienoje šalyje jau atmetus infliaciją jos smuko daugiau kaip 10 proc.). Kainos pradėjo ristis žemyn ir Lenkijoje bei Kipre. Krizės labiausiai paveiktose šalyse būsto kainų nuosmukis šiemet buvo kur kas didesnis negu per tą patį praėjusių metų periodą. Nekilnojamojo turto kainos krito iš viso 15-oje iš 22 Europos valstybių, pateikusių duomenis apie būsto kainas. „Global Property Guide“ statistinėje analizėje duomenys pateikiami jau atsižvelgus į infliaciją. Tai leidžia susidaryti tikroviškesnį vaizdą, mat nekilnojamojo turto agentai pirmenybę teikia optimistiškiau atrodantiems nominaliems skaičiams. Šie skaičiai gali būti klaidinantys. Tai įrodo tas faktas, jog, pagal nominalius skaičius, antrąjį 2012 metų ketvirtį būsto kainos didesniame skaičiuje valstybių (21) augo (krito 18-oje šalių).

Silpniausia pasaulio būsto rinka tapo Airija. Antrąjį šių metų ketvirtį jos gyvenamojo nekilnojamojo turto indeksas per metus smuko 16,85 proc., o nuo pirmojo šių metų ketvirčio – 2,9 proc. Šalyje buvo sudaroma mažai sandorių ir suteikiama mažai paskolų.

Kitos aštuonios silpniausios būsto rinkos taip pat buvo Europoje: Ispanija (metinis nuosmukis – 13,18 proc.), Graikija (–11,92 proc.), Portugalija (–10,95 proc.), Nyderlandai (–10,12 proc.), Lenkija (–8,19 proc.), Kipras (–7,68 proc.), Slovakija (–5,61 proc.) ir Švedija (–4,18 proc.). Visose rinkose, išskyrus Slovakiją, būsto kainos krito smarkiau negu pernai.

Mūsų nuosmukis – nežymus

Tarp likusių šalių, kuriose antrąjį 2012 metų ketvirtį būsto kainos smuko mažiau, yra Bulgarija (–3,87 proc.), Didžioji Britanija (–3,42 proc.), Lietuva (–3,07 proc.), Rumunija (–2,71 proc.), Suomija (–2,22 proc.) ir Rusija (–2,08 proc.).

Tarp Europos šalių, kuriose nekilnojamojo turto kainos kilo, atsidūrė Norvegija (6,26 proc. per metus), Vokietija (5,24 proc. – ryškus ūgtelėjimas nuo praėjusių metų, kai per tokį patį periodą kainos buvo kritusios 0,65 proc.), Šveicarija (4,86 proc.), Estija (2,83 proc.), Turkija (2,57 proc.), Latvija (2,5 proc.) ir Islandija (1,72 proc.).

Kas nutiks burbului?

Nekilnojamojo turto burbulu vadinamas toks reiškinys, kai ilgą laiką smarkiai kilusios nekilnojamojo turto kainos staigiai krinta žemyn, o vėliau dar gana ilgai smunka pamažu, kol pasiekia dugną. Paskui pradeda kilti, tačiau palengva. Vienu metu Lietuvoje daug kalbėta apie nekilnojamojo turto burbulą, paskiau vis laukta kainų dugno, tiesa, prieš kurį laiką jis buvo jau paskelbtas, bet kaip toliau „elgsis“ mūsų burbulas, nėra iki galo aišku.

Vienas nekilnojamojo turto burbulas, laikomas didžiausiu, visai neseniai, 1986–1990 metais, sprogo Japonijoje. Tuomet šalyje nekilnojamojo turto kainos nukrito beveik 80 proc., ir dėl šios priežasties Japonija beveik 13 metų išgyveno ekonomikos stagnaciją. 2004-aisiais gyvenamųjų patalpų kainos Tokijuje pakilo 0,9 proc., ir tai buvo pirmasis kainų augimas po 17 metų. Iki krizės būstų kainos nuo 1950 metų tik kilo.

Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad kainų burbulas Jungtinėje Karalystėje pastebimas nuo maždaug 1998-ųjų. Ypač sparčiai kainos augo 1996–2005 metais. Ne mažesnis nekilnojamojo turto kainų augimas pastebimas ir Ispanijoje. Ten kainos per 1997–2005 metus išaugo 170 proc.

Blogiausia prognozė neišsipildė

Pradėjus staigiai kristi nekilnojamojo turto kainoms, kai kurie nekilnojamojo turto brokeriai, nors plačiai šios informacijos neskleidė, tarpusavyje dalijosi prognozėmis, kad būsto kvadratinio metro kaina Vilniuje pasieks tūkstantį litų. Kol kas šios prognozės neišsipildė, o mūsų būsto kainų kreivė labiau primena netaisyklingą raidę M nei V.

Registrų centro įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių duomenimis, šiuo metu kainos vis dar yra 288,7 proc. didesnės nei 1998 metais (šie metai laikomi atskaitos tašku).

Nuo 1998-ųjų kainos pamažu kilo, kol 2003 metais pasiekė 137 proc. (kaip jau minėjome, 100 proc. laikomos 1998 metų nekilnojamojo turto kainos). 2004–2005 metais buvo peržengta dar viena riba – nekilnojamojo turto kainos padidėjo 212 proc. 2006-aisiais jos pasiekė 300 proc. ribą. Po metų buvo pasiekta 400 proc. riba, 2008-aisiais – 500 proc., t. y. nekilnojamasis turtas kainavo 500 proc. daugiau nei 1998 metais.

Nuo 2008-ųjų prasidėjo kelias žemyn: per penkerius metus iki šių metų kainos smuktelėjo 200 proc., tiesa, ėmė smukti po truputį, net su kai kuriais pagyvėjimais, sakykim, 2011-aisiais. Tačiau kas bus toliau?