Prasidėjus finansų krizei, ji bene skaudžiausiai smogė statybų sektoriui. Tą pajuto ir „Arfos“ naujakuriai – kompleksą stačiusi bendrovė „Vyrokas“ statybas iš pradžių sustabdė, o galiausiai bankrutavo.

Šalia gyvenamo daugiabučio stūkstantys betoniniai nebaigtosios dalies griaučiau bei po juos landžiojantys paaugliai – viena mažesniųjų bėdų. Daugiausiai nerimo gyventojams kelia jau ne pirmus metus po pastatu tyvuliuojanti pamazgų duobė, kurioje veisiasi įvairiausi gyviai ir pūva šiukšlės. Ekspertų vertinimu, po visa „Arfa“ nusidriekęs pašvinkusio vandens telkinys gali pažeisti ne tik nebaigtą statyti komplekso dalį, bet ir pastatus, kuriuose gyvena žmonės.

„Jei griūsim, tai griūsim visi“

Vilniečiai Julija (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma - DELFI) ir Marius (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma - DELFI) jau seniai bando išsiaiškinti, kas atsakingas už jų ir jų kaimynų gyvenimo „Arfoje“ sąlygas. Ir ne itin sėkmingai.

„Jei grūsim, tai griūsim visi“, - DELFI sakė Julija. Tokią išvadą moterį verčia daryti pastatą administruojančios bendrovės „Namų priežiūros centras“ specialistų išvados, padarytos apžiūrėjus apatinį komplekso aukštą, kuriame turėjo būti įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau vietoj jos dabar tyvuliuoja pašvinkusio vandens ir šiukšlių telkinys, kurį namo gyventojai juokais vadina baseinu.

„Vanduo gali turėti poveikį šalia esančiam pastatui – paplauti pamatus, kaip drėgmės šaltinis prasiskverbti į jau pastatytą gyvenamąjį pastatą, pažeisti statinio konstrukcijas“, - rašoma šiemet birželį atliktos apžiūros, kurią atliko „Namų priežiūros centro“ specialistai, akte.

Vasarą „paįvairina“ duobėje besiveisiantys vabzdžiai

Anot Julijos, „Arfos“ gyventojams dėl nebaigtos statyti komplekso dalies atsirado krūva nepatogumų – pradedant statybvietėje laisvalaikį leidžiančiu jaunimėliu ir baigiant dvoku bei pamazgų duobėje besiveisiančiais gyviais.

„Baisu. Baisiausiai yra dėl vandens, kuris yra apačioje. Juokėmės, sakiau, jau tuoj čia baseinas bus. Ir musyčių visokių atsiranda, jos per langus įskrenda, ant maisto tupia. Visokių gyvių. Ko tik ten nėra. Ten jau gera pelkė – galima sakyti ir taip. Baisu atsidaryti langus. Niekas nežino, kuo tos muselės užsikrėtusios.

Ir renkasi jaunimas. Labai dažnai kviečiame ir policiją. Du, tris kartus per savaitę. Kad tą jaunimėlį vaikyti, nes lenda į tą statybvietę ir ieško ekstremalių pramogų. Iš tikrųjų baisu – ar nukris, ar dar kažką. Visko gi gali būti“, - nuogąstavo „Arfos“ gyventoja.

„Vyrokas“ esą ramino, kad šimtai kubinių metrų pašvinkusio vandens „Arfai“ pavojaus nekelia. „Buvo pasakyta: „Labai geri pamatai, ir nieko ten neatsitiks“. Ką reiškia „neatsitiks“?“ - piktinosi pašnekovė.

Julija su Mariumi būstą „Arfoje“ pirko be vietos požeminėje aikštelėje. Tačiau, anot jų, komplekse netrūksta gyventojų, kurie apvalia suma patuštino pinigines už galimybę pasistatyti mašinas ten, kur šiuo metu tyvuliuoja tonos pamazgų.

Iš kelias tonas sveriančio kondicionieriaus liko vienas varžtas

Ir šios problemos – dar ne viskas. Anot Mariaus, „Arfos“ gyventojai susiduria su paprasčiausiu oro trūkumu. Esą pabaigtojoje komplekso dalyje, ant stogo, buvo sumontuota masyvi, kelias tonas sverianti kondicionavimo sistema, tačiau maždaug prieš pusantrų metų šis įrenginys paslaptingai dingo.

„Kelios tonos svorio. Ir iš viso kondicionieriaus liko tik vienas varžtas“, - stebėjosi Marius.

Anot jo, kelių butų gyventojai paprašė jiems pajungti rekuperacinę sistemą, tačiau ir to reikėjo atsisakyti. Mat sistema naudotis panoro ne visi, o tiems keliems butams, kurie šio malonumo pasiprašė, už jos naudojimą atėjo sąskaitos po maždaug 400 Lt. Taigi brangaus oro teko atsisakyti.

Julijos teigimu, netrūksta ir problemų su langais, kurie dabar yra bene vienintelis šviežio oro šaltinis. Esą iš pradžių butuose apskritai nebuvo varstomų langų, o kai kuriose patalpose pašvietus saulei, temperatūros butuose sieke 40, 50 laipsnių karščio ar dar daugiau. Galiausiai langus gyventojai įsirengė – tiesa, brangius, mat reikalauta, kad jie atitiktų architektūrinį sumanymą.

Liepė konservuoti prieš metus – ir nieko

„Arfos“ gyventojų bendrija, sunerimusi dėl pamazgų duobės poveikio jų būstui, dar pernai vasarą kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Inspektoriams komplekso būklė taip pat pasirodė pavojinga.

„Reikalaujame atlikti nebaigto statyti namo Konstitucijos pr. 15/5 ekspertizę ir konservavimo darbus. Minimali statini konservavimo darbų apimtis turi užtikrinti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, statinio laikančių konstrukcijų apsaugą nuo klimato, gruntinio vandens ir kitų poveikių“, - teigiama VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovo Aurelijaus Kuisio pasirašytame rašte, adresuotame „Arfą“ stačiusiai kompanijai „Vyrokas“ bei pagrindiniam jos kreditoriui – SEB bankui.

Šis raštas išsiųstas pernai liepą. Tačiau per metus, anot Julijos, niekas nepasikeitė.

Žada ieškoti sprendimų

„Arfą“ administruojanti bendrovė „Namų priežiūros centras“ ketina ieškoti sprendimų dėl pašvinkusio vandens „baseino“ po nebaigtu statyti kompleksu.

„ Birželio mėnesį mūsų paprašė padaryti ekspertines išvadas, pasižiūrėti, kuriose vietose konstrukcijos ateityje galbūt gali būti pažeistos iš tos nebaigtos statybos pusės. Tyrimai bus padaryti, ir po jų iš karto bus kreiptasi į tas institucijas, kurios bus atsakingos, kad tie trūkumai būtų šalinami“, - DELFI sakė „Namų priežiūros centro“ atstovas Vilius Mackonis.

Reikalus komplikuoja bankrotas

Statybų inspekcijos raginimai konservuoti ar kitaip tvarkyti statomus ar pastatytus objektus paprastai pirmiausiai liečia pačius statytojus. Tačiau šiuo atveju padėtis sudėtinga, mat „Arfą“ stačiusi kompanija „Vyrokas“ bankrutuoja.

„Vyroko“ bankroto administratorius Vaidas Jakaitis DELFI teigė, jog procesas tik prasideda, ir šiuo metu aiškinamasi, kiek turto turi žlunganti statybų kompanija.

„Bankas yra skolinęs pinigus, įsikeitęs tą turtą. Tai nuo įkaito turėtojo pozicijos ir norų daug kas priklausys. Bet galutinis tikslas, kaip ir kiekvienos bankrutuojančios įmonės atveju, yra, kad jos turtas būtų parduotas“, - kalbėjo V. Jakaitis.

Neseniai su „Vyroku“ dirbti pradėjęs bankroto administratorius neslėpė apžiūrėjęs „Arfą“ ir matęs, kas dedasi žemutiniame aukšte, kuriame turėjo būti automobilių stovėjimo aikštelė. V. Jakaitis žada šio klausimo imtis kiek įmanoma greičiau.

„Nėra taip, kad statinys būtų artėjantis prie avarinės (būklės – DELFI). Monolitas, kaip išlietas, taip ir stovi. Aišku, yra didelė problema su besikaupiančiu vandeniu. Čia jau žiūrėsime, kaip tą vandenį išpumpuoti ir izoliuoti, kad jis tenai nesirinktų“, - teigė pašnekovas.

SEB: bankas suinteresuotas NT saugumu

Pagrindinio „Vyroko“ kreditoriaus, SEB banko, galimybės kaip nors paveikti yra ribotos dėl tos pačios bankroto procedūros. Kaip DELFI teigė Ugnius Vipartas, SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktorius, paprastai bankas deda visas pastangas, kad būtų užtikrintas nekilnojamojo turto (NT) saugumas, tačiau bankroto procedūra reiškia, kad teisinis NT savininkas tebėra bankrutuojanti įmonė.

„Nebaigti statyti NT objektai yra traktuojami kaip padidintos rizikos objektai, t.y. bankas paprastai deda visas pastangas, kad tokie objektai būtų bent jau saugūs. Esant galimybei, bankas dažnai svarsto dėl galimybės bent jau finansuoti tokių objektų apsaugos, minimalaus konservavimo darbus. Deja, prasidėjus bankrotui ar turto išieškojimui, vienintelė galimybė yra kuo skubiau rasti turto pirkėją ar vystytoją ir jam aukciono būdu parduoti nebaigtą statyti pastatą. Pats bankas NT vystymu neužsiima. Bet kokiu atveju bankas suinteresuotas kuo efektyvesnėmis bankroto procedūromis, kad pardavus turtą, būtų galima padengti savo bei kitų kreditorių skolas“, - kalbėjo U. Vipartas.

Pats bankas NT vystymu neužsiima. Tačiau varžytinėse ar aukcione esą gali dalyvauti tai pačiai grupei priklausanti specializuota įmonė, atliekanti savotiško laikinojo NT savininko funkcijas.

„Turtą įsigijęs pirkėjas tampa atsakingu už to turto tolimesnį vystymą. Pats bankas NT vystymo nedaro, tačiau siekiant užtikrinti SEB banko suteiktų paskolų grąžinimą, aukcionuose ar varžytinėse parduodamą turtą gali įsigyti ir tarptautinei SEB grupei priklausanti NT įmonė „Litectus“, kuri dalyvauja tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti rinkos dalyviai. Tokiu būdu siekiama sumažinti praradimus, atsiradusius dėl banko suteiktų ir klientų negrąžintų paskolų – NT bendrovė tuomet disponuoja šiuo turtu ir prižiūri jį tol, kol suranda potencialių pirkėjų“, - reziumavo U. Vipartas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (161)