Sklypas ir projektas – kirvis ir kotas

Kad sklypo vieta turi būti patogi ir patraukli, supranta kiekvienas besirengiantis statyti. Tačiau ilgainiui vieta iš prestižinės gali tapti ne prestižine, tad renkantis sklypą labai svarbu įvertinti jo perspektyvas.

Kaip sako individualių namų statybų valdymu užsiimantis UAB „Statybų studijos“ vadovas Linas Mikaila, „jei ekonominiame arba pigių sklypų rajone pastatomas išsiskiriantis iš aplinkinių savo dydžiu ar prabanga namas, tai ekonominių namų rinkos kainos vidurkis numuš jo kainą.“

Sklypo pasirinkimo kriterijų yra daug ir pirmiausia juos turėtumėte sudėlioti pagal svarbą sau: paruošimo darbai, susisiekimas, kaimynai, infrastruktūra ir t. t.

Po to ateina eilė projektui, kuris lyg ir neturėtų pernelyg nutolti nuo aplinkos, bet gali ir išsiskirti. Kartu jis turi atitikti jūsų poreikius. Kaip tai suderinti? Čia jau prasideda architektūros ir projektavimo menas, kurio, kalbintų pašnekovų nuomone, individualių namų projektuose galėtų ir turėtų būti daug daugiau.

Vyrauja stereotipas

Kaunietis architektas Gintaras Balčytis yra parengęs individualių namų parodą „Namai LT“ ir eksponavęs ją jau keliose šalyse. Parodoje ir jos kataloge pristatomi bent kiek, G. Balčyčio nuomone, vertingesni per pastaruosius dešimt metų Lietuvos architektų suprojektuoti ir mūsų šalyje pastatyti namai. „Nors šia paroda nėra siekiama parodyti tik brangius ir didelius savo plotu namus, vis dėlto reikia pripažinti, jog Lietuvoje architektūros vertė svarbesnė didesnių pajamų žmonėms. Belieka apgailestauti, kad beveik nėra mažo biudžeto geros architektūros pavyzdžių, nors tokie namai turėtų sudaryti daugumą gyvenamojo būsto pastatų modernioje valstybėje“, – sako architektas.

Jis mano, kad apskritai Lietuvoje kokybė (ne vien namų projektų, bet ir viso ko) nėra gerbiama ir garbinama. Jo nuomone, daugelis statančiųjų namus net nesusimąsto apie projekto svarbą ir mano, kad jis tik statybų proceso formalumas. O kad jis gali turėti architektūrinę meninę vertę, iš viso nesuprantama.

„Manau, kad daugelis turi namo stereotipą ir net neįsivaizduoja, kad namas gali būti kitoks. Galvoja: „Ką tu ten prikursi“. Tokią išvadą darau dažnai girdėdamas vieną vienintelį klausimą: „Kiek kainuoja projektas?“ – savo patirtimi dalijasi architektas.

Retsykiais užmesdamas akį į gyvenimo būdo TV laidas, kuriose rodomi žymūs Lietuvos menui ir kultūrai atstovaujantys žmonės, sako gana dažnai pastebi prastą jų būstų architektūrą. „Taip, medžiagos prabangios, bet estetika gana žemo lygio.“

Gal todėl savo sudarytos parodos kataloge G. Balčytis konstatuoja: „Žmogaus požiūris į nuosavo namo architektūrą parodo, kokiomis vertybėmis jis gyvena.“

<>Architektūrą kuria ir užsakovas

Anot G. Balčyčio, tokia situacija nėra ko stebėtis. Didžiausias paradoksas tas, jog aukštosiose mokyklose architektų parengiama daug, tačiau visuomenė šią sritį pažįsta labai menkai.

Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, pritaria, kad architektūrą kuria ne tik architektas, bet ir užsakovas. „Ir labai daug lemia. O ką vertina užsakovas? Kokia jo grožio ir estetikos samprata? Pažvelgus į kai kuriuos namus, darosi aišku, kad užsakovo vertybė – „pod starinu“ („pagal senovę“). Tada man kyla klausimas, iš kur tai? Žinant, kad mūsų viešojoje erdvėje rūpinamasi tik į kultūros paveldo registrą įrašytais pastatais, darosi aišku, iš kur pas mus gausybė kalto metalo tvorų, sendintų medžiagų fasadų, arkų interjeruose ir panašių dalykų. Jokio supratimo apie architektūrą mokykloje nė vienas vaikas negauna, o suaugęs nuolat girdi tik kultūros paveldo garbinimą ir rūpestį juo. Po to, kaip turistas aplankęs Paryžių ir Romą, vėl mato senamiesčius, rūmus ir pilis. Kalbu apie masinį vartotoją ir užsakovą. Tai nėra ko stebėtis prašymais suprojektuoti pod starinu, – svarsto G. Blažiūnas.

G. Balčytis sako pastebėjęs, kad pradėjus su užsakovais kalbėti apie jam tinkamą ir patinkantį būstą bei paaiškinus sprendimus, beveik visi juos supranta: „Todėl architektui labai svarbu kalbėtis su užsakovu ir padėti susiorientuoti. Kita vertus, architektas neturi primesti savo sprendimų.“

G. Blažiūno pastebėjimu, vieniems užsakovams iš architekto reikia tik leidimo statybai, o kiti nori, kad jis padarytų tikrą projektą su sprendimais.

„Internetas pilnas visokiausių projektų – tik imk. Pasiėmęs susirask žmogų, kuris pigiausiai adaptuos projektą. Ir viskas. Būna, kad neieško net adaptuotojo. Susiranda statybininką, parodo piešinėlį ir sako: „Pastatyk man taip.“ Statybininkas sutinka. Tada paieškoma architekto, kuris pigiausiai apsiima gauti statybos leidimą. Tokia praktika ypač paplitusi rajonuose. Šis būdas kainuoja daug pigiau, nei užsakyti projektą su visomis inžinerinėmis sistemomis.“

Kokios tokio projektavimo pasekmės? „Pasekmes matome pavažiavę keletą kilometrų nuo bet kurio Lietuvos miesto. Kiekvienas statė kaip galėjo, mokėjo, norėjo. Sudarkyta aplinka tikrai nedidina atskiro namo vertės, o jeigu jis irgi toks pat chaotiškas kaip aplinka – tuo labiau. Nekalbant apie tai, kad tokioje gyvenvietėje kiekvienas kuria savą infrastruktūrą – vandentiekį, kanalizaciją, šildymo sistemą, kuri kokybės aplinkai irgi neprideda. Bet čia jau kitas – mūsų gyvenviečių planavimo – klausimas.“

Kas yra individualaus projektas?

Kokia jaunųjų architektų nuomonė, gal jie galvoja tik apie emigraciją ir kūrybą svetur?

Individualių namų projektavimu užsiimantis architektas Vilandas Krumplis sako, kad kol kas apie emigraciją negalvojantis, bet, gaila, „kad pas mus kūryba, deja, nevertinama. Daug kas nesupranta, kaip galima mokėti už projektą – juk tai popierius ir tiek. Tačiau labai brangina neišsimokslinusio statybininko darbą, kuris neretai pridaro brangiai pataisomų ar net nepataisomų klaidų. Ypač skaudu matant dažną situaciją provincijoje, kai iš kažkur nukopijuojamas projektas, o vietiniai kolegos deda savo parašą. Gal jie įsivaizduoja, kad niekas nemato ir nesupranta? Juk iš kažkur paimtas projektas yra kažkieno, kas į jį investavo savo kūrybą, laiką, pinigus. Iš esmės tai vagystė. Bet pernelyg dėl to neišgyvenu, nes manau, kad individualus projektas – tai visų pirma idealus namo pritaikymas sklypui ir užsakovo poreikiams. Nukopijuotas toks niekada nebus, o pigiu projektu ir namu užsakovas džiaugsis tik iki tol, kol jame neapsigyveno. Paskui supras, kas ir kaip.“

Architektas ir užsakovas

Jeigu užsakovo poreikiai kiek didesni ir suprantama, kad kokybiškas projektas yra pagrindų pagrindas, ant kurio jis su šeima gyvens visą likusį gyvenimą, tuomet ieškoma architekto. Dažniausias kelias – pažįstamų ir draugų rekomendacijos. Bet ir šiuo keliu einant nereiškia, kad užsakovui papuls kvalifikuotas architektas. Nes rekomendacijos labai dažnai būna susijusios ne su architektūros kokybe, bet su architekto gebėjimu pramušti tam tikras sąlygas ir suderinti projektą. Paprastai šnekant, architekto ryšiais su valdininkais. Vėl nusveria pragmatizmas: kam man tas geras ir įdomus projektas, jeigu jo autorius ilgai negaus leidimo. Deja, bet gyvenimo logika tokia, kad labai dažnai talentingi architektai lieka iškalbingesnių, įžūlesnių, verslesnių kolegų šešėlyje.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininko nuomone, tikresnis kelias surasti savo namo kūrėją yra parodos, publikacijos. „Svarbiausia, kad architektas užsakovui būtų patarėjas ir konsultantas, kuris paaiškintų, argumentuotų, su kuriuo galima būtų atvirai pasišnekėti.“

Kas sudaro projekto kainą?

Projektų kainos įvairios. Nuo ko jos priklauso? „Daug priklauso nuo sklypo vietos, užstatymo, inžinerinių tinklų, kokio sudėtingumo namo architektūra: ar reikės projektuoti specialias konstrukcijas ar ne, ar projektuojamas interjeras bei aplinka ar ne, ar užteks vieno pasiūlymo, ar reikės daugiau ir dar daugybės įvairiausių dalykų. Vienoje situacijoje iškyla vieni, kitoje kiti dalykai. Taip pat priklauso nuo terminų. Visko surašyti neįmanoma. Tai ir sudaro kainą. Architektas užsakovui privalo pateikti architektūrinį projektą, pagrindinius konstruktyvinius sprendimus, inžinerinių tinklų prijungimo sprendimus, o kokių ir kiek jų reikia, lemia situacija. Iš to ir susideda kaina“, – vardija G. Blažiūnas.

Labai retai kuris užsakovas nori autorinės projekto priežiūros, o tai, kalbintų architektų nuomone, labai svarbu darbų eigoje, nes pakeitus vieną sprendimą, jo sukelti padariniai nuvilnija per daugelį konstrukcijų. Tuomet bandoma išsiversti vien savo ar statybininkų jėgomis, bet ne visada sėkmingai.

Statybos kaina ir projektas

Dar vienas tipinio ar perdirbto projekto požeminis akmuo - neįvertinama, ar pagal tokį projektą pastatytas namas bus optimalus statybos kaštų atžvilgiu. Tai išaiškėja tik paprašius rangovo pateikti sąmatą. L. Mikaila sako, kad daugelis, pavyzdžiui, įsivaizduoja, kad garažo statybos kaštai turi būti bent dvigubai mažesni, negu pačio namo. Deja, šie kaštai yra praktiškai vienodi. Tai supratę žmonės turi galimybę priimti optimaliausius sprendimus dar priešprojektinėje stadijoje.

Tad kuriant individualų projektą maksimaliai prisitaikoma ne tik prie užsakovo gyvenimo poreikių, bet ir prie finansinių galimybių.

Daugiau 2012 m. Nr. 1-2 (82) žurnalo „Statyk!” numeryje skaitykite:
· Kas ir kaip gali dalyvauti asbestinių stogų keitimo programoje?
· Kokią stogo dangą rinktis vietoje senojo šiferio?
· Kuo viena nuo kitos skiriasi šiltinimo medžiagos?
· Kodėl skeldėja namo sienos?
· Kaip teisingai turi būti įstatyti langai?