Loftais pradėjo domėtis ir jaunos šeimos

Loftų erą, prasidėjusią 20-to amžiaus pradžioje, paskatino industrializacija. Augant miestams apleistos gamyklų teritorijos neretai atsidurdavo jų centre. Užuot šiuos pastatus nugriovus, imta juos rekonstruoti į elitinius namus, verslo ir prekybos centrus ar biurus. Tokio sprendimo privalumą teigiamai įvertino ir ekologijos šalininkai – mažiau naujų statybų, mažiau atliekų ir tuo pat metu sutvarkoma aplinka.

Šiuo metu loftas tampa dar finansinio pasisekimo bei aukštos vietos visuomenėje požymiu, o gyventi loftuose tampa madinga ne tik tarp meno žmonių, kurie pirmieji loftuose ėmė įrenginėti savo dirbtuves, bet ir tarp turtingųjų.

Anot Vilniaus „Kuro aparatūros“ gamykloje vykdomo projekto „Loft Town“ vystytojų atstovo Lauryno Filipavičiaus, iš preliminarių rezervacijų matyti, kad susidomėjimas loftais Lietuvoje taip pat auga. Šios rūšies nekilnojamo turto kainų augimas pasaulyje – vienas didesnių. Įrengti būstai jau parduodami perpus brangiau nei buvo įsigyti.

„Prieš porą metų loftai buvo labiau patrauklūs tik menininkams, šiandien jais domisi jaunos šeimos, iniciatyvūs žmonės, ieškantys gyvenime netradicinės erdvės, reklamos agentūros bei kitos kūrybinio verslo įmonės. Ateityje susidomėjimas jais dar labiau augs, nes kol kas jų kaina labai patraukli. Šiuo metu ji atitinka buto priemiestyje kainą. Už ją žmogus gauna gyvenamąją vietą miesto centre, ypač patogią infrastruktūrą bei erdvę, kurioje jis gali įsirengti antresoles ir perpus pasididinti plotą. Be to, erdvę galima skaidyti, kaip norisi, niekas nediktuoja, kur turi būti pertvaros, todėl galima įsirengti išskirtinio dydžio vonią, miegamąjį kad ir su pakabinama lova ir pan.“, - teigė pašnekovas.

Paklaustas apie šių būstų saugumą, diskusijos dėl kurio viešojoje erdvėje netyla, L. Filipavičius patikino, kad vartotojams suteikiama visa informacija, kokia veikla patalpose buvo vykdoma, kokie daryti aplinkos tyrimai. „Galiu garantuoti, kad bet koks turto vystytojas šiuo aspektu tikrai nerizikuos. Paprasčiau pastatą nugriauti, išvežti gruntą ir toje vietoje pastatyti naują pastatą. Prieš penkerius metus padarėme visus įmanomus tyrimus, pakartotinai juos darėme 2008 ir 2010 m. Jaudintis tikrai neturime dėl ko – tarša nenustatyta. Tiesa, mes keisime tam tikrus grunto sluoksnius, tačiau tai susiję tik su pastato pažeminimu“, - sakė loftų vystytojų atstovas.

Sovietmečio mentalitetas: kam atliekas išvežti, jei galima užkasti?

DELFI kalbintas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka tokias teritorijas vertina nevienareikšmiai. „Ten vyko vienokia ar kitokia gamybinė veikla ir kas pasakys visą tiesą, kas ten buvo daroma ir kokios medžiagos galėjo susikaupti? Viena situacija su pastatais, tačiau dar yra teritorija aplink juos. Kas gali garantuoti, paneigti arba patvirtinti, kad ten nebuvo užkastos kokios nors medžiagos, kaip buvo mėgstama daryti sovietiniais laikais? Kad nereikėtų nuolat išvežinėti, nepatogų daiktą, tirpalą, medžiagą ar dar ką nors sugalvodavo užkasti vietoje. Tuo laiku tiesiog buvo toks mentalitetas: elgtis ne taip, kaip privalu, bet kaip paprasčiau. Mano manymu, jis išlikęs iki mūsų dienų. Dabar žmonės net nesivargina užkasti – miškai pilni padangų ir kitokių atliekų“, - svarstė pašnekovas.

Anot specialisto, atliekamais tyrimais galima pasitikėti – jie yra tikslūs. Kita vertus, tarša normatyvinių reikalavimų gali neviršyti, tačiau jeigu žmogaus organizmą ji veikia nuolat, gali turėti savų pasekmių. Be to, kas nekenkia suaugusiam žmogui, nereiškia, kad bus nepavojinga vaikams, kurie žais tame kieme.

„Gamyklų yra visame pasaulyje, o jų tarša priklauso nuo technologijų ir nuo to, kai elgiamasi su tomis pavojingomis atliekomis. Vienos valstybės susitvarko puikiai, kitos – ne. Kurioms priskirsime save? Bet kuriuo atveju teigti, kad visos senų gamyklų patalpos pavojingos, negalima. Viskas priklauso nuo žmonių elgesio su tomis pavojingomis medžiagomis“, - svarstė V. Keturka.

Velnias ne toks juodas, kokį jį piešia

Laboratorinius tyrimus atliekančios įmonės „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis teigė, kad nustatyti nematomą taršą yra taip pat sudėtinga, kaip gydytojui diagnozuoti neapčiuopiamą ligą. Mat tyrimams imami tik taškiniai mėginiai. Kita vertus, egzistuoja metodikos, nurodančios, kuriose vietose reikia tuos mėginius paimti, kad jie labiau atspindėtų aplinką.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, norint gauti leidimą pertvarkyti industrines patalpas, būtina ištirti tik dirvožemį aplink ir požeminį vandenį, tačiau, A. Marcinonio manymu, greitai šis procesas bus sunormintas. Iki šiol nebuvo tokio poreikio – pastatus tiesiog nugriaudavo ir sumaldavo statybinių medžiagų sąvartynuose.

„Jau yra tekę tirti tokias patalpas. Tyrimas sudėtingas, o kaštai, norint ištirti detaliai, pakankamai dideli. Tačiau viskas įvykdoma. Kol kas negirdėjau, kad patalpos, kuriose įrenginėjami loftai, būtų labai smarkiai užterštos. Tarša labiau būna vizuali. Tarkime, matosi, kad pritaškyta naftos produktų. Jei tokios vizualios taršos nėra, labai abejotina, kad cecho sienos kuo nors gali būti užterštos. Gamta taip paprastai nepriima kažkokių medžiagų, o jei atsiranda padidintos tam tikrų medžiagų koncentracijos, su laiku ji pati susitvarko“, - teigė pašnekovas.

Tiesa, matoma tarša taip pat gali būti sunkiai pašalinama. Pavyzdžiui, jei yra aptaškytos sienos, kyla klausimas, kiek tos medžiagos įsigėrė. Nuo paviršiaus viską galima nukrapštyti ir nuplauti plovikliais, bet iš vidaus išplauti sudėtingiau. Gali būti taip, tarša ir neviršys leistinos normos, bet gali sudaryti tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, patalpos turės specifinį kvapą.

„Visgi žmonės gal per daug baiminasi – nėra tas velnias toks juodas, kokį jį paišo. Įvairių medžiagų aplinkoje yra visur, svarbiausia, kad jos neviršytų leistinos koncentracijos“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pašnekovas. Kita vertus, loftais besidomintiems vartotojams jis patarė pareikalauti iš pardavėjo dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kokia veikla šiose patalpose buvo vykdoma, kokios teršiančios medžiagos buvo naudojamos, kokie aplinkos tyrimai atlikti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)