„Danske banko“ tarnybos direktorius Norbertas Žioba kalba, kad tokį sumažėjimą galėjo lemti du dalykai – dėl galimos antros krizės bangos suprastėję lūkesčiai ir rudens pabaigoje priimtos Atsakingojo skolinimosi nuostatos, kurios įpareigojo bankus skolinti ne daugiau nei 85 proc. būsto vertės.
„Jeigu žiūrint visų metų tendenciją, tai metų pabaigoje įvyko krytis. Čia turbūt lėmė du faktoriai – suprastėję lūkesčiai ir įvestos atsakingo skolinimosi taisyklės. Tai turėjo dvigubą efektą, pasuko visą būsto paskolų rinką link brandesnės. O žmonėms nėra paprasta sukaupti tą pradinį įnašą“, - svarsto jis. N. Žioba skaičiuoja, kad piko metu prieš kelerius metus bankai išduodavo per mėnesį iki 0,5 mlrd. litų būsto paskolų. Bankininkas įsitikinęs, kad artimiausiu metu rinka aukštyn nepajudės.
„Manau, kad bus panašu, kaip ir dabar. Nes kristi nėra kur. O pakilimui kol kas nėra priežasčių“, - sakė N. Žioba.
Tuo tarpu „Swedbank“ Lietuvoje vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad skolinimasis šiek tiek sumažėjo tik palyginti su praėjusių metų pabaiga, ką galima paaiškinti sezoniškumu.
„Pavyzdžiui, prieš šventes imama daugiau vartojimo paskolų. Paprastai gyventojai skolinasi mažiau, kai nėra užtikrinti dėl savo finansinės padėties ateityje, tačiau nuo šių metų pradžios gyventojų lūkesčiai jau gerėjo“, - tvirtina jis. Rugsėjį pagerėjusius skolinimosi rodiklius jis aiškina gyventojų skuba pasiskolinti, kol dar nespėjo įsigalioti minėtos Atsakingojo skolinimosi taisyklės.
Registrų centras (RC) pastebi, kad vasarį visų rūšių nekilnojamojo turto nupirkta kiek mažiau nei pirmąjį šių metų mėnesį. Vasarį registruoti 6064 sandoriai, sausį – 6506. RC aiškina, kad nekilnojamo turto rinka patiria sezoninį aktyvumo sumažėjimą, kuris paprastai turėtų atsigauti kovą – balandį.
