Šiuo metu sodybų pasiūla viršija paklausą maždaug dešimt kartų. Dažniausiai ekonomikos pakilimo metu įsigytomis sodybomis bando atsikratyti tie, kurie nuolat jose negyvena.
Sodybų kainos šiuo metu yra du tris kartus mažesnės nei iki krizės, per metus registruojami vos keli sandoriai. Taip teigia nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis. "Didžiausia problema, kaip apsaugoti turimą turtą. Jeigu žmonės perka namą nuolat gyventi, viskas gerai. Tačiau jei perkama gyventi savaitgaliais, tenka sukti galvą, kaip sodybą apsaugoti nuo vagysčių", - aiškino L.Juozaitis.
Sodybų kainos, pasak L.Juozaičio, dugną pasiekusios 2009 metais, nei kyla, nei krinta. Jo nuomone, tokia padėtis dar kurį laiką nesikeis. "Parduoti pavyksta tas sodybas, iki kurių yra geras privažiavimas, supa gražus kraštovaizdis, kurios šalia miško, ežero ar marių, netoli (10-15 kilometrų) nuo artimiausio miesto. Svarbiausia - privažiavimas, nes jeigu žiemą neįmanoma sodybos pasiekti, sniego nuvalyti, jos vertė labai krinta", - dėstė L.Juozaitis.
L.Juozaičio nuomone, optimaliausias sodybos sklypo dydis - 50 arų. Tačiau pirkėjų poreikiai skirtingi: vyresni žmonės ieško sodybos šalia miesto, kad atsitikus nelaimei būtų įmanoma sulaukti policijos ar gydytojų; jaunesni ir turtingesni dairosi kur nors atokiau, miške, kur žmonių mažiau. "Nors sodybos atpigo, kainų kritimas yra santykinis, ypač turtą keičiant į turtą. Anksčiau Klaipėdoje už 200 tūkst. litų pardavės butą galėjai už tokią pačią sumą nusipirkti sodybą. Dabar sodyba kainuoja 100 tūkst. litų, bet tiek pat - ir butas Klaipėdoje", - svarstė nekilnojamojo turto specialistas.
