Diskusijos pasiklausyti atėję daugiabučių namų pirmininkai piktinosi, kad jie negauna reikiamos informacijos apie tai, kaip sekasi gyventojams, kurie jau renovavo daugiabučius – nėra tokių namų monitoringo, todėl sunku sužinoti, kokios klaidos buvo padarytos ar į ką reikia atkreipti dėmesį.
Aplinkos ministerijos pasiteisinimas toks – pinigai monitoringui nėra skiriami, tačiau dabar rengiamos rekonstruotų daugiabučių monitoringo sąlygos ir dalis renovuotų daugiabučių bus stebimi.
Ministerijos pozicijai diskusijoje turėjęs atstovauti Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas į ją neatvyko, tad valstybės institucijos poziciją išdėstė Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.
„Valstybės pinigai tam nėra skiriami, - sakė jis. - Kaip žinote, krizė palietė ne tik paprastus gyventojus, bet ir biudžetą, kuris buvo karpomas. Bet, iš tikrųjų, tiek Aplinkos ministerija, nežinau dėl kitų ministerijų, mes vėlgi bandome - buvo pas mus anksčiau rekonstruotų daugiabučių monitoringo iniciatyva - dabar vėl bandome užsukti analogišką mechanizmą“.
Pasak D. Žukausko, visų namų stebėti nepavyks, bet bus „stebimos tos bendrijos, kurios norės tai daryti“.
Toks atsakymas papiktino nekilnojamojo turto bendrovės „Veikmė“ direktorių Eugenijų Zarembą.
Bet jis pridūrė, kad prie „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ stendo sustojo: „Tiesa, ten kviečia į loteriją, aš irgi dalyvavau, laimėjau balionų, raginančių renovuotis, telefoną parašiau, man siūlys renovuoti pastatą, kur aš gyvenu“.
Vokiečiai pagal lietuvišką modelį iš pradžių renovuoti nesutiko
Kaip sekasi renovuotų namų gyventojams bandė išsiaiškinti Projektavimo įmonių asociacija – jie teigė apklausę gyventojus vieną žiemos rytą, kaip šie išsimiegojo renovuotų namų miegamuosiuose.
„Mūsų asociacija padarė tokią blic apklausą: žiemą, per didžiuosius šalčius vasarį, ryte, kai žmonės išeina iš butų, Žirmūnuose, Karoliniškėse pabandėme paklausti - kaip miegojote savo miegamajame: šalta, šilta ar tvanku? 87 proc. jautė absoliutų diskomfortą. Kas per bėda? Per karšta. Mes buvome prie renovuotų namų laiptinių“, - pasakoja asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.
Pasak jo, gyventojų buvo klausiama, kaip jie sprendė šią problemą ir dauguma atsakė, jog pravėrė langus.
„Kaipgi reikia renovuoti gyvenamąjį namą, visuomeninį ar kitą? Ar pirma sutvarkyti viduje visas sistemas iki protingai lengvai valdomų ir po to uždėti rūbą, ar pirma uždėti šiltą rūbą ir tegul jis gyvena nevaldomas iš vidaus, ar daryti abu veiksmus ir tik abu kartu?“, - vardijo galimus renovacijos būdus J. Mulevičius, tačiau vėliau pabrėžė, kad renovaciją būtina atlikti tik kompleksiškai.
Su daugiabučių vėdinimo problemomis susidūrė ir Vokietijos kapitalo įmonės “Litmax trading”, importuojančios vėdinimo sistemas ir energiją taupančias technologijas, direktorius Antanas Dobrovolskis. Susijusi nekilnojamojo turto įmonė „Litmax“ atliko renovaciją Vilniaus Antakalnio rajone.
„Mes vieni iš pirmųjų Šilo gatvėje renovavome daugiabutį, bet renovavome ne mes patys, o kadangi Vokietijos kapitalo įmonė – atvežė vokiečius. Jie pamatė renovacijos projektą ir atsisakė renovuoti tą namą iš pat pradžių. Mes ilgai įkalbinėjome, kad taip reikia, jie išvadino, nežinau, ar mūsų valdžią, ar projektuotojus pirmiausiai nusikaltėliais ir sakė: gerai, mes tą namą renovuosime, bet žinokite vieną, tai bus termosas, bacilų, pelėsio veisykla“ - atviravo vadovas ir vėliau pridūrė, kad tik apšiltinant namus žmonės yra sargdinami.
Pasak jo, Vokietijos specialistus papiktino tai, kad renovuojant namą pagal projektą nebuvo privaloma diegti ventiliacijos sistemas, o tai sudarytų sąlygas tik apšiltinus namą jį pradėti pūdyti - drėgmė neturės kur dėtis, nes vien vėdinti nepakanka. Be to, pradėjus tikrinti, kokios būklės yra esamos ventiliacijos šachtos, paaiškėjo, kad jos yra užsikimšusios.
„Iš esmės, taip vadinamoji natūrali ventiliacija iki šiol yra išlikusi iš senų tradicijų“, - į A. Dobrovolskio repliką reagavo Aplinkos ministerijos atstovas D. Žukauskas. - Viskas tobulinama ir šiuo metu yra pamąstymai dėl to, ką jūs minėjote – ventiliacijų įdiegimo ir (kompleksiško – aut. past.) sutvarkymo“.
Tačiau jis sutiko, kad dabar daugiabučiuose lieka vis mažiau ventiliaciją užtikrinančių priemonių, pavyzdžiui, žmonės keičiasi langus ir juose nebelieka orlaidžių, be to, anksčiau buvo atsižvelgiama net ir į esančius plyšius tarp lango varčios, o dabar langai sandaresni.
Vilniaus 946–osios Daugiabučių Namų Savininkų Bendrijos pirmininkas Ivaras Giniotis diskusijos pabaigoje apibendrino, jog jo atstovaujama bendrija iš esmės yra patenkinta renovacija, bet kompleksinio valstybinio požiūrio stoką į šį procesą teigia patyręs asmeniškai.
„Mes renovavome namą ir džiaugiamės. - sako I. Giniotis. - Važinėjame po Europą: Lenkiją padarė renovaciją valstybiniu mastu, kitos šalys padarė, mes laukiame ir ieškome kažkokių būdų. Aš (šį procesą – aut. past.) praėjau nuo idėjos iki renovacijos, mačiau daug dalykų ir sakau: kol nesueis politikai, kurie mąsto, iš tikrųjų, valstybiškai, strategiškai, mes to rezultato negausime“.
Forumą organizavo Viešoji įstaiga „Kultūros idėjų centras“ kartu su laikraščiu „Statybų žinios“ bei žurnalu „Statyk!“.
