Naujų namų kvartalas šalia buvusio Noreikiškių dvaro buvo pastatytas 2008 metų pradžioje. Iki metų pabaigos parduoti visi 60 butų. Kvadrato kaina – 3,9 tūkst. Lt.

„Perkant butus, kvartale dar nebuvo elektros pastotės. Namus pastačiusios bendrovės „Lokys“ vadovai žadėjo, kad pastotė atsiras per pusmetį. Tačiau netrukus „Lokiui“ buvo iškelta bankroto byla. Vakarų skirstomieji tinklai su „Lokiu“ nutraukė sutartį, tad mums iškilo grėsmė likti be elektros. Tuomet su tiekėjais sudarėme jungtinę veiklos sutartį, pagal kurią elektra tiekiama iki šiol. Elektros pastotę gyventojai nusprendė statyti savo lėšomis. Tačiau, kai pradėjome tvarkyti pastotės statybai reikalingą dokumentaciją, sužinojome, kad kvartalas patenka į saugojamą buvusio dvaro teritoriją, kad statyba buvo vykdoma nesilaikant paveldosaugos reikalavimų, todėl paveldosaugininkai negali derinti elektros kabelių linijos projekto“, - pasakojo kvartale butą nusipirkęs Kauno rajono tarybos narys Antanas Makarevičius.

Sulaukė išpuolio

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Eugenijus Ivaškevičius kvartalo gyventojams atsiuntė raštą, kuriame aiškinama, kad pastačius kvartalą, buvo sunaikintos dalies dvaro teritorijos vertingosios savybės ir padaryta žala paveldo objekto autentiškumo požymiams.

„Butus naujame kvartale teisėtai įsigiję gyventojai pateko į labai keblią situaciją, kurią sukūrė ne jie, bet statytojai ir valdininkai. Kvartalas turėjo statybos leidimą, kurį išdavė Kauno rajono savivaldybė. Akivaizdu, kad arba statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, arba kažkurios projektą derinusios institucijos parašas buvo padėtas neteisėtai, todėl ir atsirado statybos leidimas. Teisėsauga turi nustatyti, kurioje grandyje buvo padarytas pažeidimas, nubausti kaltus, išpirkti butus ir juos nugriauti, jei jie pastatyti ne vietoje. Reikia veikti, negalima laikyti žmonių įkalintų beviltiškoje situacijoje“, - sakė A.Karlonas.

Praėjusiame Kauno rajono tarybos pasėdyje A.Makarevičius paragino politikus apsvarstyti, kaip būtų galima išnarplioti sudėtingą mazgą Noreikiškių dvaro teritorijoje, tačiau palaikymo nesulaukė.

„Po posėdžio aš dar patyriau išpuolį: man rėžė, kad, neva, aš pats „prastuminėjau“ tas statybas ir tai dariau kartu su V.Muntiano (buvusio Seimo pirmininko – red. past.) chebra. Kaip mums tikėtis pagalbos, jei į prašymus padėti sulaukiame tokios absurdiškos reakcijos?“, - stebėjosi tarybos narys.

Paklaustas, kaip kvartalo gyventojams ketina padėti leidimą statybai išdavusi Kauno rajono savivaldybė, savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius buvo pabrėžtinai lakoniškas: „Ne mes dėl to kalti ir ne mes tai turime spręsti“.

„Nežinau visų detalių, tačiau nesuprantama, kodėl savivaldybė negina savo sprendimo išduoti leidimą statyboms. Jei savivaldybė jaučiasi teisi, ji turi įrodyti Kultūros paveldo departamentui, kad jis yra neteisus“, - pabrėžė A.Karlonas.

Slegia sutartys su bankais

Gyventojai iki šiol naudojasi ne elektros pastote, bet statybiniu elektros įvadu
Šiuo metu keli šimtai kvartalo gyventojų naudojasi statybiniu elektros įvadu. Jo galios ribotos, todėl vakarais, kai grįžus iš darbų įjungiami virduliai ir kita elektrinė technika, dažnai dingsta elektra.

„Negalime įsirengti kvartalo apšvietimo, todėl mus tiesiog atakuoja vagys. Jie taip suįžūlėjo, kad pavogė dviratį, buvusį antro aukšto balkone“, - apie kvartalo gyventojų bėdas pasakojo A.Makarevičius.

Perkant butus, kvartalo gyventojai pasirašė su paskolas suteikusiais bankais sutartis, kurios įpareigoja per pusmetį užbaigti visus likusius darbus.

„Kai pirkome butus, darbų užbaigtumas buvo 96 procentai. Tie procentai nepakito, nes kvartalas iki šiol nepriduotas. Bankas turi teisę peržiūrėti palūkanas. Nieko negalime pakeisti, nors dėl susidariusios situacijos esame nekalti“, - nuogąstavo kvartalo gyventojas Raimundas Určinauskas.

Praėjusiais metais kvartalo gyventojais bandė pasirūpinti tuometinis Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas. Jis, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, tačiau netrukus pareiškimą atsiėmė. Šiuo metu niekur nedirbantis V.Popovas sakė tiksliai neprisimenantis, kodėl atsisakė ketinimo ginti viešąjį interesą ir patarė to pasiteirauti pas buvusią kolegę – Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje vyriausią specialistę Ingą Kindurienę.

„Kreipėmės į Kauno apygardos administracinį teismą, remdamiesi Kultūros paveldo departamento pateikta medžiaga, nes departamentas buvo ta institucija, kuri nustatė pažeidimus. Tačiau pačioje proceso pradžioje paaiškėjo, kad mums pateikta informacija buvo neišsami, kad namuose jau gyvena žmonės. Mes tą pareiškimą nusprendėme atsiimti“, - sakė I.Kindurienė, pridūrusi, kad, jos žiniomis, situacija prie Noreikiškių dvaro susidomėjo prokurorai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)