Šiuo metu bankai oficialiai skelbia, kad norintis skolintis būstui, būtina turėti nuo 15 proc., tačiau neretai šie reikalavimai sumažinami ir klientai gali gauti paskolą ir iki 90-95 proc. būsto vertės.
Lietuvos bankui (LB) užsimojus sugriežtinti skolinimo tvarką ir pradinį įnašą padaryti bent 15 proc. būsto vertės skolinantis litais ir 25 proc. - kita valiuta, nei gaunamos pajamos, komerciniai bankai noriai sutinka pasikeitimus. Galutinius sprendimus dėl įpareigojančių taisyklių LB turi priimti artimiausiu metu, jos galėtų įsigalioti šį rudenį.
Lietuvos rinkos lyderio pagal naujai išduodamas paskolas banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas teigia, kad tokiam LB sprendimui pritaria ir paskolų sąlygos griežtės.
„Manome, kad pirminio įnašo padidinimas būsto pirkėjus skatins taupyti ir dar atsakingiau vertinti savo finansines galimybes. Be to, bankams skolinant mažesnes sumas mažės kliento rizika, o gyventojai savo ruožtu turės mažesnę skolos naštą. Toks sprendimas naudingas abiems šalims“, - sako J. Marinskas.
„Įvertinant situaciją po krizės ir jos skaudžias pamokas, Lietuvos banko iniciatyva yra teisinga ir sveikintina. Galima diskutuoti ir tobulinti kai kurias detales – būtent tą kartu ir aptarinės Lietuvos
bankai. „Danske bankas“ palaiko tokią iniciatyvą ir ketina prie jos prisijungti“, - sako „Danske banko“ Verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba.
„Swedbank“ viešųjų ryšių skyrius informavo, kad bankas pirmiausia žiūri, kad visi finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. šeimos pajamų, mažiau uždirbančių – 30 proc.
„Jau šiuo metu bankas neskolina lėšų tiems klientams, kurie kreipiasi į banką dėl vartojamojo finansavimo būsto pradiniam įnašui. Banko skolinimo orientyras - atsakingo ir tvaraus skolinimo politika. Tiek skolinantis būstui, tiek sudarant vartojimo paskolos sutartį, rekomenduojama, kad visų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmoka neviršytų 40 proc. šeimos grynųjų mėnesio pajamų, o mažesnes pajamas gaunantiems - 30 proc. nuo bendrųjų namų ūkio pajamų“, - teigiama „Swedbank“ viešųjų ryšių skyriaus laiške DELFI.
„Mums priimtini ketinimai riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. gyventojams. Manome, kad numatomas maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis gyventojams atitinka daugumoje šalių taikomą praktiką, jis ekonomiškai pagrįstas ir vertinant asmens įsiskolinimo riziką. Be to, dabartinės mūsų banko finansavimo sąlygos ir praktika, kai gyventojams finansuojame iki 85 proc. naujo būsto vertės, atitinka šį siūlymą“, - komentuoja SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Anot N. Žiobos, Lietuvos banko iniciatyvoje numatyta, kad bankai neturėtų finansuoti pradinio įnašo kitais banko instrumentais - pavyzdžiui, vartojamosioms paskolomis.
„Danske bankas“ palaiko iniciatyvą, tad neišduos vartojamosios paskolos būsto paskolos pradinio įnašo padengimui. Jei būtų kitaip, nebūtų šios iniciatyvos prasmės“, - sako N. Žioba.
Jam antrina ir V. Doveika:
„Gairių projekte numatyta, kad bankas turi įsitikinti, o kredito gavėjas patvirtinti, kad gyventojas finansuoja likusią įsigyjamo būsto sumos dalį nuosavomis lėšomis, todėl vartojimo paskolos pradiniam įnašui bankai nesuteiktų. Jei toks principas būtų įtvirtintas kaip privalomas, visi bankai turėtų jo laikytis“, - sakė SEB vienas vadovų.
DELFI primena, kad LB siūlo, kad skolinantis būstui paskola neturėtų viršyti 85 proc. būsto vertės, jei skolinamasi eurais – dar daugiau, jei perkama žemės ūkio paskirties žemė bankas turėtų skolinti tik 40 proc. jos vertės. Čia pat numatoma, kad mėnesinės įmokos bankui neturi viršyti 40 proc. namų ūkio pajamų. Vystytojams bankai turėtų skolinti ne daugiau 80 proc. projekto vertės gyvenamajai statybai ir ne daugiau 75 proc. - komercinei; išimtys galėtų būti taikomos įmonėms, kurios NT rinkoje veikia trejus ir daugiau metų. Jei įsigijamas būstas yra už Europos ekonominės erdvės sienų – kaip kad lietuvių pamėgtame Egipte – turėtų būti taikomi dar 15 proc. punktų griežtesni apribojimai.
Nekilnojamo turto rinkos dalyviai neabejoja, kad sugriežtintas skolinimasis turės įtakos rinkai, tačiau kiek koreguosis kainos – atsakyti dar sunku. „Ober – Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis anksčiau yra sakęs, kad nauja tvarka užkirstų kelią daugeliui jaunų šeimų lengviau įsigyti būstą, nes šiuo metu bankai dažnai skolina daugiau nei 85 proc. būsto vertės.
„Tikrai nedaugelis žmonių turi tokius pinigus. Ką mes iš savo patirties matome, tai dauguma nori pasiskolinti kuo daugiau, nes visų problema yra pradinis įnašas. Ypač jaunoms šeimoms, kurios neturi santaupų ir tokia nauja tvarka tai būtų užkirstų kelią daugeliui jaunų šeimų nusipirkti būstą bent jau Vilniuje“, - sakė S. Vagonis.Jis skaičiuoja, kad šeima, norėdama įsigyti dviejų kambarių butą miegamajame rajone turės turėti apie 30-40 tūkst. lėšų pradiniam įnašui.
