Bėdos dėl siūlių

Prieš dvejus metus daugiabučių namų bendrijos „Žibutė“ savininkai nusprendė, kad reikia pakeisti namo blokus jungiančias siūles.

Remontas – nepigus. Padalijus išlaidas, vien dviejų kambarių butų valdytojams teko pakloti po 1250 litų.

Tiek sumokėjo ir penktajame to namo aukšte gyvenanti 77 metų Jevgenija Aniševskaja.

Tačiau džiaugsmo iš to brangaus remonto buvo nedaug.

„Siūles tvarkė visą 2010-ųjų vasarą. O rudenį mūsų buto sienos ir lubos palei langus ėmė juoduoti. Tų pačių metų lapkritį pasamdžiau meistrą, kad atliktų bute remontą – išdažytų lubas, pakeistų tapetus. Sumokėjau 600 litų. Ir kaip jums patinka – suremontuotos sienos pradėjo pelyti po kelių savaičių. Ir tas pelėsis plinta. Pasidomėjau pas kaimynus ketvirtajame aukšte, turi tą pačią bėdą. Iškart po Naujųjų metų, 2011-aisiais, parašiau pareiškimą bendrijos pirmininkui, kad siūlės neužtaisytos, nes pro jas sunkiasi drėgmė“, – pasakojo J.Aniševskaja.

Moteris teigė, kad pirmininkas jai pakišo raštelį su telefono numeriu ir pasiūlė remontininkams skambinti pačiai, esą jie tas siūles tvarkė.

„Na, jau ne, sakau, jūs pasirašėte, kad tie išorinių sienų darbai atlikti kokybiškai, mes jiems už tai pinigus sumokėjome, tai jūs su jais ir aiškinkitės, kodėl po tų jų tvarkymų mano sienos supelijo. Vien aš už tai sumokėjau 1250 litų. Tegul dabar kaltieji pasirūpina mano buto supelijusių sienų remontu“, – nepasidavė senolė.

J.Aniševskaja tvirtino, kad bendrijos pirmininkas buvo atėjęs, pačiupinėjo supelijusią sieną ir pasiūlė nusigremžti tą pelėsį pačiai.

„Sako, taigi siena sausa. O ko jam reikia, kad vanduo per ją tekėtų? Viryklė viską išdžiovino, tai ji ir yra sausa. Pirmininkas nori likti nuošaly, esą aš turiu reikalauti, kad tie statybininkai, kurie namo siūles užtaisė, ką nors darytų“, – negalėjo atsitokėti moteris.

Nacionalinis klausimas

Bendrijos „Žibutė“ pirmininkas Bronius Kubilius pripažino, kad iš tiesų yra tokia bėda. Ir tai tęsiasi jau keletą metų, o viskas prasidėjo po to, kai uždengė namo stogą ir sutvarkė sienų siūles.

Tačiau pripažinti, kad dėl namus okupuojančio pelėsio kaltas remontas, pirmininkas nenori.

„Buvau atėjęs pas ją, kai smarkiai lijo, žiūriu – siena sausa, tai tegul nuvalo tą pelėsį, ir viskas bus gerai. Tas pats buvo kitame bute, nuėjome su tuo stogdengiu, patarėme nusivalyti. Aš pats ne specialistas, aš tik pirmininkas. Dabar su tuo meistru nueisime į J.Aniševskajos butą ir tegul jis paaiškina, kodėl ten pelija“, – planą dėstė B.Kubilius.

„O tai kas dabar turi sutvarkyti tos ponios supelijusias sienas? Aišku, kad ji pati. Užlipau ant kėdės, pačiupinėjau, tai tik nuvalyti reikia. Aš ne nacionalistas, bet jie, gudručiai, man pareiškė, kad bendrija turi padaryti jiems remontą“, – keistai pokalbį pakreipė pirmininkas.

Tačiau ką bendro nacionalinis klausimas turi su remontu, B.Kubilius paaiškinti negalėjo.

Gal moteris iš tiesų pati kalta dėl pelijančio buto?

„Ne pati, bet juk ir avarijos būna, ir ant mašinų medžiai užvirsta, o ką padarysi, ar aš eisiu jai ten valyti. Aš tik noriu priversti, kad ir tas meistras ateitų, pažiūrėtų, kodėl tai poniai siena supelijo“, – tvirtino pirmininkas.

Kalta buto savininkė?

Namo siūles remontavusios bendrovės atstovai kategoriškai neigia, kad plyšių tvarkymas susijęs su pelijančiomis sienomis bute.

„Nežinia, kaip tai galėjo atsitikti. Ten visos siūlės buvo gramdomos lauk, jas pakeitėme visai kita medžiaga. Negali būti, kad po mūsų remonto tai atsitiko, nes ta medžiaga – kvėpuojanti, yra impregnuota ir atspari drėgmei, net per susirinkimą rodyta, kaip ji atrodo“, – kaltės neprisiėmė įmonės atstovas Saulius Lingevičius.

Esą dėl tų siūlių pakeitimo tikrai negali pelyti, juo labiau iš to namo gyventojų daugiau analogiškų skundų nebuvo.

„Dažniausiai pelija dėl plastikinių langų, jei nenaudoja mikroventiliacijos. Stoge yra kaminėliai, siūlių medžiaga – moderni, nematau priežasčių pelėsiui dėl mūsų kaltės. Jei vanduo tekėtų per sienas, tuomet gali būti, kad ką ne taip padarėme, bet dabar tikrai ne. Patarkite, kad vėdintųsi“, – siūlė namą remontavusios bendrovės atstovas.

Kodėl gali pelyti sienos, „Klaipėda“ teiravosi ir statybų eksperto. Tačiau šis, neišsiaiškinęs realios situacijos, panoro likti anonimu.

„Galimi keli variantai: arba padidinta drėgmė, arba peršalusios sienos. Jei sienos peršąla, reikia jas apšiltinti, o jei kur nors renkasi plyšiuose vanduo ar drėgmė ir dėl to pelija, reikia pašalinti tą drėgmės šaltinį. Jei pelija palei langus, tai tikriausiai per maža šilumos varža, ir dėl to atsiranda pelėsis. Bet nemačius daryti konkrečias išvadas labai sudėtinga“, – teigė statybų ekspertas.

Plyšių reikia?

Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorė Nina Gendvilienė taip pat mano, kad butą reikia vėdinti.

„Hermetizuotas butas, užkimšo skyles, pro kurias jis vėdinosi. Tikriausiai sudėti plastikiniai langai be jokių orlaidžių. Štai ir pelija. Reikėtų dažniau vėdinti ir nepelys. Kalbant apie higieną, pelėsio skaidulos nėra labai gerai, bet jeigu užsidaręs nejudėsi, kvėpuosi tuo oru, tai gali ilgainiui išsivystyti plaučių patologija. Bet tai būna labai retai“, – paaiškino sveikatos specialistė N.Gendvilienė.

Tačiau inspektorė pripažino, kad aplinkoje su supelijusiomis sienomis gyventi nėra gerai.

„Tame bute tikriausiai yra padidinta drėgmė, yra dideli temperatūrų skirtumai, kurie sudaro tinkamas sąlygas pelėsiui. Sienas hermetizavo ir jos nebevėdinamos taip, kaip anksčiau“, – svarstė N.Gendvilienė.

Specialistai pripažįsta, kad sovietmečiu mūsų daugiabučiai statyti taip, kad jie gerai vėdintųsi, tada šilumos niekas netaupė, todėl esą tarybinių laikų namai tokie ir yra.

O dabar, kai jie hermetizuojami, įstatomi sandarūs plastikiniai langai be orlaidžių, kai kuriuose butuose džiovinami skalbiniai, tai ko norėti, kad pelėsio bute nebūtų, nesistebi žinovai.

Taip pat esą dar reikia įvertinti tai, kad gyvename pajūryje, kur oro drėgmė – didesnė nei kitur.

Komentaras

Algis Gaižutis, Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas

Pelėsis gali atsirasti ir ne dėl siūlių tvarkymo, žmonės juk keičiasi langus, įstato plastikinius, neretai be orlaidžių, be mikroventiliacijos. Tikriausiai pelija todėl, kad nėra vėdinimo. Į mus kartais kreipiasi dėl tokių problemų, bet tai tik vienas kitas. Vis dėlto vien tik namo siūlių užtaisymas neišgelbės, reikia sieną dar ir šiltinti. Vien tik siūlių užkaišymas – vienkartinis kosmetinis remontas. Drėgmė geba į pastatą brautis nebūtinai pro siūles. Ji atranda ir kitų plyšių, todėl geriausia, jei visą tą sieną sutvarkytų, apšiltintų, ir viskas baigtųsi. Suprantu, tai brangu, bet kitos išeities nėra. Tie, kas vykdo techninę priežiūrą, tai turi fiksuoti akte, galėtų pasitelkti savivaldybės Sveikatos skyriaus specialistus, kurie apžiūrėtų tos močiutės butą, kaimynų butus. Jeigu vis dėlto nori išsiaiškinti, kas kaltas dėl to atsiradusio pelėsio bute, gyventojai turi apsispręsti ir samdyti ekspertą, kuris būtų atestuotas tos srities specialistas. Jis ištirtų ir nustatytų priežastis. Bet vėlgi – ekspertizė kainuos. Vietines apžiūras visų pirma privalo organizuoti tos bendrijos pirmininkas ir fiksuoti, kad iš tiesų taip yra.