Per krizės įkarštį būsto paskolų prisiėmę tautiečiai – džiaugsmas antstoliams. Būsto paskolų draudikai skaičiuoja, kad šiuo metu iš varžytinių parduodami apie 120 objektų. Kelias iki antstolio – netrumpas. Iš pradžių draudikai bankui padengia skolą, įgyja teisę išieškoti ir tik išnaudoję visas galimybes išsaugoti būstą pirkėjui, pasitelkia antstolį.
„2009 metais prasidėjusios problemos artėja paskutinės fazės link. Dabar mes turim šiek tiek daugiau nei šimtą (iš varžytinių parduodamų būstų – DELFI). Ateityje tas skaičius gali pasiekti apie penkis šimtus. Mes prognozuojame, kad per šiuos ir kitus metus per antstolius bus realizuota tiek turto“, – sakė Būsto paskolų draudimo direktorius Marijus Jūris Mikalauskas.
Draudikai įvairiais būdais bando išsaugoti turtą, pvz., perima visus kliento mokėjimus ir leidžia jam kas mėnesį mokėti už būstą be palūkanų. Tokia pagalba šiuo metu naudojasi apie 3 tūkst. šeimų.
Jei ir tai nepadeda, galima nutraukti sutartį ir mokėti už būstą mažas sumas arba kelerius metus nieko nemokėti ir išlaikyti būstą. Draudikai aiškina, kad dažniausiai į varžytines šiuo metu atiduodamas ne paskutinis prasiskolinusiųjų būstas.
Pasak antstolių, per pirmąsias varžytines prašoma 80, per antrąsias – 60 proc. turto vertės. Esą dažniausiai būstas parduodamas iš antro karto.
„Civiliniame procese yra numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo veiksmais ir padėti antstoliui kaip įmanoma greičiau išieškoti skolą, bendradarbiauti su antstoliu, jam yra suteiktos pareigos skųsti antstolio veiksmus. Skolininkas nėra pasyvus stebėtojas, jis yra aktyvus. Aišku, ne visi žmonės yra aktyvūs, kiti nuleidžia rankas, tačiau yra ir tokių asmenų, kurie kiekvieną antstolio veiksmą skundžia“, – pasakojo antstolės padėjėja Kristina Grincienė.
Bankai sako, kad negalinčių sumokėti būsto paskolų nebedaugėja. Esą tam įtakos turi atsigaunanti ekonomika, palyginti su krizės įkarščiu kelis kartus sumažėjusios palūkanos. Paskolų eurais palūkanos sumažėjo iki trijų, litais – keturių kartų.
