Šiuo metu 183 daugiabučiai atsinaujina pagal senąją programą, o 63 – pagal naująją. Visus modernizavimo darbus šiemet turėtų baigti 42 daugiabučiai, o visi kiti tai padarys kitąmet.
„Teiginys, kad renovacija nevyksta, yra visiškai neteisingas“, – pirmadienio spaudos konferencijoje sakė BUPA direktorius Arūnas Aliulis.
Agentūros duomenimis, nuo 2005 m. yra renovuoti 335 daugiabučiai, o 2011 m. pabaigoje jų bus 780.
Jos vadovas yra optimistiškai nusiteikęs dėl ateities ir mano, kad planai renovuoti visus, senesnius nei 1993 m. statytus daugiabučius, yra įgyvendinami.
„Jeigu mes dvigubintume modernizuotų namų skaičių kiekvienais metais, tarkime, mes kitais metais turėtume 50 namų, nors tai yra labai pesimistinis vertinimas, taigi 2012 m. jau turėtume 100, 2013 m. – 200, pagal tokį skaičiavimą, 2020 m. turėtume per 25 tūkst. renovuotų namų. Taip mes viršytume planą, valio!“ – kalbėjo A. Aliulis.
Lietuva yra užsibrėžusi iki 2020 m. renovuoti per 23 tūkst. daugiabučių.
Jo nuomone, postūmį renovacijai suteiks plati visuomenės informavimo kompanija, kuriai, kaip anksčiau skelbta, ketinama skirti apie 35 mln. Lt.
„Jeigu prisiminsime istoriją, juk reikėjo labai daug knygnešių pereiti Lietuvos sieną, kol žmonės išmoko skaityti. Čia yra lygiai tas pats procesas, mes turime jiems nešti žinią. Mes kol kas nepradėjome informacinės kampanijos, nes procesas užstrigo teisme, nes yra daug norinčių tame pasišildyti rankas. Aš manau, kad kai pradėsime informuoti visuomenę, tada dings ir nepasitikėjimas, ir bloga nuomonė“, – sakė jis.
Vidutiniam butui kainuoja apie 20 tūkst.Lt
Apšiltinus namą, anot jo, sutaupoma apie 60 proc. sunaudojamos šilumos.
A. Avulis nesutinka su teigiančiais, kad dabartinis finansavimo modelis yra nenaudingesnis lyginant su senuoju: „15 proc. yra ta dalis, kurią valstybė iš karto kompensuoja ir kuri kerta per smegenis, jeigu galima taip sakyti, tačiau garantuojamos 3 proc. metinės palūkanos. Įsivaizduokite, ką tai reiškia, praktiškai tai yra beprocentė paskola, nes finansuojama tik infliacija. Šiuo metu bankų palūkanos yra apie 7 proc. taigi valstybė remia 4 proc.“
Be to, esą skolinantis renovacijai žmonėms nereikia užstatyti savo būsto.
„Apie 15 bendrijų perėjo iš senojo finansavimo modelio į naująjį. Ką tai reiškia? Žmonėms svarbiausia, kiek reikia mokėti per mėnesį, jos paskaičiavo ir pamatė, kad mokės ne daugiau nei pagal seną finansavimo modelį ir perėjo. Tai dar kartą byloja, kad finansiškai tai yra naudinga“, – kalbėjo BUPA vadovas.
Pagal senąją programą gyventojams buvo kompensuojama pusė modernizavimo išlaidų, susijusių su energijos taupymu.
Šiuo metu su Europos investicijų bankų sutartis dėl pinigų skirstymo renovacijai turi „Šiaulių bankas“ ir „Swedbank“.
Ypač ilgai užtruko sutarčių su bankais rengimais, pirmoji pasirašyta tik gegužę.
