Bebaigiant renovaciją kovą Pasvalio vieno namo bendrijos atstovai sudarė sutartį su UAB „Aukštaitijos ranga“, kuri turėjo pasirūpinti pastato fasadu. Tačiau nuėmus pastolius paaiškėjo, kad plokštės nuteptos tarsi po valymo likusiomis dėmėmis, kurių rangovai nemato. Arba mato ne tiek, kiek patys namo gyventojai.
„Visas fasadas atrodo purvinas, nuteptas. Ar dėl to mes namą renovavom, juk pinigai investuoti?“, - piktinosi bendrijos pirmininkė Silva Daugienė. Anot jos, dėl jų ir užvirė kova su rangovais, kurie, anot S. Daugienės, dėmių nemato ir nenori matyti – nors jas konstatavo ir nepriklausomi inspektoriai, o pačių plokščių nekokybiškumą įrodė tyrimai KTU Architektūros ir statybos institutas. Patys rangovai sako sutiktų pakeisti atskiras plokštes, tačiau ne visas. Kol ginčas tęsiasi, anot S. Daugienės, plokštės jau dabar išsilanksčiusios, krenta tvirtinimo kniedės.
„Defektai išlindo, kai nusiardė pastoliai. Prašėme valyti, bet rangovai kategoriškai atsisakė, sakydami, kad valė valikliais, kurie priklauso pagal instrukciją, nors tomis dėmėmis nusėtas visas fasadas. Mes atsakėme, kad sumokėsime pinigus tik tada, kai bus nuvalytas fasadas, o jie pareikalavo pinigų ir gegužės pabaigoje nutraukė sutartį“, - DELFI sakė S. Daugienė.
Nepavykstant niekaip susitarti su rangovais dėl neestetiško fasado, gyventojai nuėmė vieną plokštę nuo namo ir kitoje pusėje rado pakuotę su produkcijos kodais. Pagal tai paaiškėjo, kad fasadui buvo naudojamos vidaus apdailai skirtos plokštės.
„Deda vidaus apdailai skirtas plokštes, kurios daugiau skirtos tualetų kabinoms, spintų lentynoms“, - piktinosi bendrijos pirmininkė. Kad jos abejonės dėl produkcijos tinkamumo ir ženklinimo – pagrįstos, DELFI informavo ir aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas.
Darbininkai savo ruožtu tvirtino, kad laikėsi visų instrukcijų ir plokštes valė skiedikliu, kuris yra gamintojo nurodytas kaip tinkamas. Bendrijos vadovė kreipėsi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą Kaune ir nepriklausomą ekspertą, kurie, anot jos, patvirtino, kad dėmės ant ką tik renovuoto namo fasado matosi aiškiai, o pačios plokštės nėra tinkamos naudoti.
Gamintojų atstovai ir rangovai tvirtina, kad plokštės kokybiškos, skirtos išorinei apdailai tik buvo sumaišyti pakuotės žymėjimai, o ir skiediklis naudotas tinkamas. Bendrijos atstovų bendravimas su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija taip pat buvo dviprasmiškas.
„Vieną dieną inspektorius mato tas dėmes, kitą dieną – ne“, - stebėjosi S. Daugienė.
„Plokštės ant fasado uždėtos kokybiškos, viskas, kaip priklauso. Aišku, kad ten ne vidaus plokštės. Vidaus apdailos plokštės po tokio oro drėgnumo jos išbringtų. Aišku, gal ne per tokį trumpą laiką, bet po žiemos tai tikrai tualetinis popierius iš jų liktų po lietaus, po šalčių, po karščių, po oro ciklų“, - sako „Orex Group“ direktorius Jurijus Aliukonis. Anot jo, plokštės buvo valomos netinkamu valikliu ir paviršius sureagavo bei atsirado papildomas blizgumas arba matiškumas.
„Saulei šviečiant tam tikru kampu matosi dėmės, tarsi skuduru „išmozotos“, - jis tvirtina, nepaisant dėmių, plokštės pritaisytos kokybiškos, o dėl broko kalti darbininkai.
„Negalima to valiklio naudoti. Statybininkai buvo išteplioję visas plokštes dažais, o dažai atsirado dėl to, kad jie plyšius dažė. O plyšius reikia klijuoti plėvele matine, o ne dažyti teptuku ir su purvinomis rankomis teplioti visas plokštes. Ir jie dažus išvalė tirpikliu“, - sako jis.
Rangovų „Aukštaitijos ranga“ vadovas Mindaugas Ragauskas tvirtina, kad viskas daryta pagal instrukcijas.
„Visur yra užfiksuota, kad buvo valyta konkrečiu tirpikliu, bet mes turime oficialų „Orex Group“ raštą, kad jie rekomenduoja mums valyti su tuo valikliu. Ten net ne dėmės, o blizgesys, atsiradęs pavalius plokštę“, - sako M. Ragauskas ir priduria, kad kituose objektuose dėl tokių pačių dėmių užsakovai nesiskundžia, net jei plokštės ir kitų gamintojų.
Ginčui dėl broko nesibaigiant, byla keliauja į teismą.
