R.Šimašius: pasiūlymai dėl spekuliacijų žeme panaikinimo kvepia praėjusiais laikais

Vyriausybė nusprendė kovoti su spekuliacija žemės ūkio paskirties žeme. Šiuo metu yra taikomas 500 ha žemės valdos dydžio limitas. Tačiau tokie ribojimai spekuliantų nesustabdo. Skelbiama, kad netgi kuriasi investiciniai fondai, kurie superka žemę ir jos vėliau nedirba. Tokia žemė paliekama dirvonuoti arba yra nuomojama.

Pirmadienį Vyriausybė aptarusi žemės ūkio paskirties žemės spekuliavimo klausimą nutarė atidėti projekto svarstymą ir dar kartą pergalvoti, ar siūlomi sprendimai yra veiksmingi.

Vyriausybė svarsto galimybę, kad žemę būtų galima pardavinėti ne didžiausią kainą siūlančiam pirkėjui, bet pagal tam tikrą eiliškumą. Ūkininkai skundžiasi, kad norėdami plėstis jie negali nupirkti žemės iš savininkų, nes spekuliantai pasiūlo žemės nuosavybės teisės turėtojams didesnę kainą ir taip įsigyja sklypus.

Darbo grupė Vyriausybei pateikė du projektus, kuriais bandoma nustatyti kas pirmiausia gali įsigyti žemės iš savininkų. Pagal pirmą projektą žemės pirkimo pirmenybė atitektų bendrasavininkui, vėliau – valstybės Žemės fondui, paskui – gretimų sklypų savininkams ir tik vėliau nuomojantiems ir dirbantiems žemės ūkininkams ir bendrovėms. Antruoju projektu žemę dirbantiems ūkininkams siūloma skirti antrą vietą perkant sklypus, o Žemės fondą palikti ketvirtą.

Reikia institucijos, užtikrinančios tvarką

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė, kad kol kas yra nustatyta tvarka, kad pirmenybę perkant žemę turi tik bendrasavininkai. Kitų pirkėjų pirma eiliškumo suteikimo klausimas ir kelia didžiausių diskusijų.

„Svarstyti du variantai. Pirmuoju variantu pirmenybė bendrasavininkui, ką nurodo Civilinis kodeksas, antras – valstybė, toliau – kaimyniniai sklypai, toliau – nuomininkai. Kodėl taip turėtų būti? Nes valstybė turi užtikrinti žemės konsolidavimą, kad didėtų žemės sklypai. Norint, kad didėtų, reikėtų, kad būtų ta institucija, kuri prižiūrėtų, ir žmonės žinotų, kad yra parduodamas žemės sklypas. Tai galėtų būti ir Valstybinis žemės fondas“, - kalbėjo ministras.

Ministras teigė, kad valstybė supirkti žemę galėtų pasinaudojant Europos struktūrinių fondų lėšomis.

Ūkio ministerijos atstovas teigė, kad pataisos reikalingos, nes būtų užkirstas kelias ir „tyliai“ nusipirkti žemę ir tuomet reikalauti didelės sumos už nuomą. „Būtų didesnis ratas, kuris būtų informuotas apie galimą sandorį. Tačiau pardavėjas pasirinktų, kam parduos žemę“, - kalbėjo K. Starkevičius.

Bijo, kad valstybė taps dar vienu spekuliantu

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė bijantis, kad kol kas pateiktuose pasiūlymuose slypi grėsmė, kad valstybė, gaudama pirmumą pirkti žemę, taps tik dar viena spekuliante. „Svarstytini kai kurie pasiūlymai, kurie leistų pirmiausia parduoti kaimynams, o paskui tik kitiems. Tačiau nesame pasiruošę su tuo, kad į žemės ūkio paskirties spekuliantų gretas pasinertų valstybė, kaip dar vienas spekuliuotojas. Nesame, pasiruošę pritarti, kad būtų priimti nauji apribojimai, kas gali įsigyti žemę“, - kalbėjo jis.

Pasak R. Šimašiaus jau vien kalbos apie spekuliaciją „kvepia praėjusiais laikais“. „Ne visos priemonės, kokios yra pasiūlytos tiktų laisvai visuomenei, efektyviai ūkininkaujančiai“, - teigė ministras.

Vyriausybės atstovas teigė, kad siūloma tvarka nėra palanki mažai žemės turintiems ir norintiems parduoti pardavėjams, o naudingesnis daug žemės turintiems savininkams.

Žemės pardavimą leisti užsieniečiams žadama atidėti iki 2014 m. Tikima, kad po to žemės kaina turėtų išaugti.

Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės kaina yra nuo 5-10 tūkst. Lt už hektarą.